Kasmet aukščiausiai įsikūrusiame Europos mieste politikos, verslo ir mokslo įtakingiausieji susiburia pažiūrėti tiesai į akis ir bent jau pabandyti užlopyti didžiausias žmonijos opas. Šiemet į Davoso mieste (Šveicarija) vykstantį Pasaulio ekonomikos forumą (WEF) 43-ią kartą rinksis daugiau nei 2,5 tūkst. savo srities specialistų.
Kelerius metus iš eilės Davose vyravo finansų krizės tematika, tačiau, ekonomistams prabilus apie apčiuopiamą ekonomikos atsigavimą, dėmesys kryps į kasdienybę slegiančias socialines problemas. Nors BVP augimo kreivės pamažu leidžia išspausti atokvėpio atodūsį, gerą nuotaiką gadina rekordinis nedarbo lygis ir vis labiau akis rėžianti socialinė nelygybė.
Šokis su „Rolling Stones“
Siekiant geriau iliustruoti, kokio plauko išrinktieji tris dienas praleidžia Šveicarijos kalnuose, galima pasitelkti interneto enciklopedijos „Wikipedia“ kūrėjo Jimmy Waleso patirtį. Jis JAV žiniasklaidai yra pasakojęs, kad prieš kelerius metus WEF uždarymo vakarėlyje teko šokti pagal popmuzikos grupės „Maroon 5“ dainą „Moves like Jagger“. Tačiau J. Walesą nustebino netikėtai į šį atsitrenkęs ne kas kitas, o „Rolling Stones“ vokalistas Mickas Jaggeris.
Neapsigaukite – pasaulio ekonomikai vaistų ieško toli gražu ne muzikantai. Šiemet WEF turėtų sulaukti tokių verslo pasaulio atstovų kaip „Yahoo“ įkūrėja Marissa Mayer, investicinio banko „JPMorgan Chase & Co“ vadovas Jamesas Dimonas ir „Google“ vadovas Ericas Shmidtas.
Politikos sunkiasvorių kategorijai atstovaus pirmasis Japonijos atstovas, skaitysiantis pranešimą WEF, – premjeras Shnzo Abe‘as, Jungtinės Karalystės galva Jamesas Cameronas, Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu ir daugelis kitų.
Nuošalyje nelieka ir žiniasklaidos atstovai – kalnų oru mėgausis naujienų agentūros „Reuters“ vadovas Stevas Adleris, „The Wall Street Journal“ vyriausiasis redaktorius Gerardas Bakeris bei kiti tarptautinės žiniasklaidos atstovai.
Be gausaus būrio žinomų investuotojų ir bankininkų, verta paminėti ir Tarptautinio valiutos fondo vadovę Christine Lagarde, kuri jau spėjo tapti nuolatine forumo lankytoja.
Spyris nedarbui ir stagnacijai
Puse lūpų kalbama, kad vienas laukiamiausių šių metų pranešėjų Davose – jau minėtas Tekančios saulės šalies vadovas A. Abe‘as. Pastarojo taikyta agresyvi pinigų politika, gavusi atskirą „abenomikos“ pavadinimą, brutaliu pinigų spausdinimo batu išrovė Japoniją iš du dešimtmečius trukusios ekonomikos stagnacijos. Paskatinęs centrinį Japonijos banką imtis tiesmukiškos monetarinės politikos, šalies vadovas galėjo pradžiuginti piliečius padidėjusiu infliacijos lygiu, kuris suteikė konkurencinį pranašumą japoniškoms prekėms, parduodamoms užsienyje.
Ne paslaptis, kad vienas pilkiausių ekonominės situacijos scenarijų gali tekti ir Senajam žemynui – euro zonos šalys jau kelerius metus iš eilės pasižymi menku augimu ir defliacija, todėl bet koks šiaudas, leidžiantis skatinti augimą, atrodo vertas dėmesio.
Dar viena tema, nepraslysianti pro galingųjų radarą, – užsitęsusi nedarbo krizė. Paradoksalu, tačiau Lietuva, kenčianti nuo 10 proc. siekiančio nedarbo lygio, nepatenka į nuskriaustųjų gretas. Pietų Europos šalys grėsmingai artėja prie 30 proc. nedarbo lygio – skaičių, nematytų nuo didžiosios depresijos dienų.
Vis dėlto Davose daugiau dėmesio bus skiriama Afrikos ir Azijos nedarbo lygiui – kadangi šiuose žemynuose nėra socialinės apsaugos sistemos, gyventojai netekę darbo neretai netenka vienintelio pajamų šaltinių.
Grėsmingas populizmo šešėlis
Struktūrinis nedarbas ir pilka pokyčių nedarbo rinkoje perspektyva kelia kitą grėsmę – ekstremistinių politinių judėjimų populiarumas nuolatos didėja. Nacionalistinės ir anarchistinės partijos vis aktyviau skinasi kelią prie nacionalinių parlamentų durų ne kur kitur, o išsivysčiusiose šalyse.
Todėl globalių nuotaikų nestokojančiame Davoso forume vertėtų tikėtis įžvalgų apie ekonominių problemų ir socialinio nepasitenkinimo sąlyčio taškus. Nerimą kelia, kad dabartiniam ekonomikos kilimui būtinas stabilumas, kurį įsivaizduoti degančiose gatvėse sunku.
Šiųmetinių lyderių susirinkime kylančias dilemas gerai iliustruoja vieno įtakingiausių ekonomikos žurnalistų pasaulyje, vieno iš „Financial Times“ redaktorių Martino Wolfo mintys. Ekonomikos ekspertas teigia, kad dabartinė padėtis primena Pirmojo pasaulinio karo išvakares lygiai prieš šimtmetį. „Visuomenė tiki, kad elitas gali išspręsti problemas. Žmonių manymu, jei ir nesutvarkys visko tobulai, bent jau neleis įsivyrauti chaosui, – teigė žurnalistas. – O šiuo metu elitui stengtis yra kur – kitu atveju visuomenė gali pratrūkti.“
