Nors Jungtinės Karalystės politikai žada, kad jai išstojus iš Europos Sąjungos savo šalyje imigrantams toliau leis sėkmingai gyventi, lietuviai baiminasi, kad, įvykus atsiskyrimui, teks atsisakyti gimtosios pilietybės.
„Neaišku, kokios sąlygos bus. Kaip bus suderėta. Ir gali būti, kad po išėjimo mes būsim priversti priimti Jungtinės Karalystės pilietybę. Tam, kad galėtumėme kurti savo ateitį ir savo vaikų ateitį“, - sakė Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.
Jungtinės Karalystės lietuviai jau laukia blogiausio įvykių scenarijaus. Esą jei nebus galimybės turėti dvigubos pilietybės, dalis tautiečių jau dabar pasiryžo išsižadėti Lietuvos.
„Ketvirtadalis visų emigrantų planuoja atsisakyti pilietybės ir prisiimti tos šalies pilietybę. Tai, manau, labai didelis kiekis. Jau vien Didžiojoje Britanijoje gyvena apie 200 000 lietuvių. Jeigu 50 000 atsisakys po „Brexito“ pilietybės. Tai Lietuvai yra be galo didelis praradimas“, - teigė D.Asanavičiūtė.
Lietuvos Konstitucija draudžia plėsti dvigubos pilietybės sampratą. Tai ne kartą akcentavo ir Konstitucinis Teismas. Anot jo, plačiau taikyti dvigubą pilietybė leistų tik referendumas, kurio imigrantai kratosi. Esą užsienyje gyvenančių tautiečių lietuviai gali ir neužjausti.
Dėl to dalis parlamentarų siūlo nepritarti Konstituciniam Teismui ir dvigubą pilietybę įtvirtinti įstatymu.
Tiesa, emigrantams ir įstatymą palaikantiems Seimo nariams teko nusivilti. Seimas vietoj to, kad palaimintų pilietybės įstatymą, dar kartą kreipėsi į Konstitucinį Teismą su klausimu, ar naujas įstatymas nepažeis konstitucijos. Kol vieni parlamentarai tai vadina žingsniu atgal, didžioji dalis parlamentarų dėl pasikeitusios emigrantų situacijos tikisi palankesnio teisininkų išaiškinimo.
„Seimo nariai pradeda bijoti atsakomybės, kratosi atsakomybės ir perkelia ją į Konstitucinį Teismą, kur mes žinome, kaip jau ne vieną kartą konstitucinis teismas nusprendė“, - sakė Seimo narys Žygimantas Pavilionis.
Nors Konstitucinis Teismas pakartotinai dvigubos pilietybės klausimo dar nesvarstė, teisės ekspertai viltis laidoja iš anksto.
„Mūsų Konstitucijoje yra draudimas. Tą draudimą nustatė tauta ir tik tauta pasiliko sau teisę referendumu pakeisti tą draudimą. Jokie Seimo nariai, jokia Seimo dauguma, nesvarbu kokios tai būtų politinės pakraipos, negali peržengti tų nuostatų“, - TV3 sakė MRU profesorius Vytautas Sinkevičius.
Seimo nariai tikisi, kad Konstitucinis Teismas dar vieną dvigubos pilietybės išaiškinimą pateiks rugsėjo mėnesį.
