Praėjusių metų spalį minimaliąją mėnesinę algą (MMA) ar 800 litų ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų (be individualiųjų įmonių) skaičius, palyginti su 2009 m. spalio mėn., sumažėjo nežymiai - 0,2 procentinio punkto - ir sudarė 19,4 proc.(168,5 tūkst.) darbuotojų. Daugiau negu pusė (59,7 proc., arba 100,6 tūkst.) darbuotojų, kurie gavo 800 litų ir mažiau, dirbo ne visą darbo laiką.
Statistikos departamento duomenimis, visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius, palyginti su visu atitinkamo sektoriaus visą darbo laiką dirbusiųjų skaičiumi, šalies ūkyje sudarė 9,3 proc. (67,9 tūkst.), valstybės sektoriuje - 5,7 (17,1 tūkst.), privačiajame - 11,7 proc. (50,8 tūkst.) ir, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo šalies ūkyje 0,4, valstybės sektoriuje - 0,3, privačiajame sektoriuje - 0,5 procentinio punkto.
Visą darbo laiką dirbusių darbuotojų, gavusių mažiau nei 1500 litų, skaičius, palyginti su bendru visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičiumi, šalies ūkyje per metus sumažėjo 0,7 procentinio punkto ir sudarė 43,4 proc., valstybės sektoriuje tokių darbuotojų buvo 31,8, privačiajame - 51,2 proc.
Gavusiųjų daugiau nei 2500 litų dalis nežymiai (1 proc.) padidėjo ir šalies ūkyje sudarė 27 proc. visą darbo laiką dirbusių darbuotojų, valstybės sektoriuje - 33,7 proc., privačiajame sektoriuje - 22,4 procento ir atitinkamai padidėjo 1,8 ir 0,5 procentinio punkto.
Darbuotojai, kurie gavo 5 501 litą ir daugiau, šalies ūkyje sudarė 3,2 proc.
Mažesnį negu 2010 m. spalio mėn. šalies ūkio darbo užmokesčio vidurkį - 2106 litus - uždirbo du trečdaliai visą darbo laiką dirbusių darbuotojų.
Net ketvirtadalis apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių, penktadalis kitos aptarnavimo veiklos ir septintadalis statybos sektoriaus visą darbo laiką dirbusių darbuotojų gavo minimaliąją mėnesinę algą. Minėtose įmonėse dauguma darbuotojų uždirbo mažiau nei 1500 litų, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse tokių darbuotojų buvo 79,5, o kitos aptarnavimo veiklos įmonėse - 57,7 proc.
Darbuotojų, gavusių daugiau nei 2500 litų, skaičius didėjo 6 procentiniais punktais informacijos ir ryšių veikloje, apie 4 - nekilnojamojo turto operacijų ir švietimo veikloje.
Darbuotojų, kurie uždirbo 5501 litą ir daugiau, daugiausia buvo finansų ir draudimo įmonėse - 16 procentų, informacijos ir ryšių - 13, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonėse - 8,4 proc. visą darbo laiką dirbusių šių veiklos rūšių įmonių darbuotojų.
Daugiausia gavusiųjų MMA, palyginti su bendru tokių visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičiumi, buvo didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (14,3 tūkst.), švietime (11,8 tūkst.) ir apdirbamojoje gamyboje (11,2 tūkst.), nes minėtose veiklose dirba daugiausia šalies ūkio darbuotojų.
Visą darbo laiką dirbusių, 10 001 litą ir daugiau gavusių darbuotojų šalies ūkyje buvo 3 975 (iš jų privačiajame sektoriuje - 3 507). Daugiausia gavusiųjų 10 001 litą ir daugiau, palyginti su visu tokių darbuotojų skaičiumi, buvo didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (794), apdirbamojoje gamyboje (658), finansinėje ir draudimo (522) veiklose.
