Iš naujo paskirsčius šiais metais kinui skirtas lėšas, didžiausios valstybės paramos sulaukė būsimi vaidybiniai pilnametražiai filmai.
1 mln. 400 tūkst. litų skirta naujam režisieriaus Igno Miškinio vaidybiniam filmui „Artimos šviesos“, dar 1 mln. 254 tūkst. litų atseikėta filmui „Ekskursantė“, kurį režisuoti turėtų Audrius Juzėnas.
Po 220 tūkst. litų skirta ir dviejų dokumentinių pilnametražių filmų kūrimui – kino studijos „Studija 2“ projektui „Gaisras“ ir „Uljana Kim ir ko“ projektui „Traukinys stovi penkias minutes“.
Iš skirtų lėšų taip pat bus finansuojami keturi dokumentinių trumpametražių filmų gamybos projektai – kūrybinės dokumentikos filmas „Šarūnas Bartas, vienas lauke – karys“, kurį kuria prancūzų režisierius Guy Girard (50 tūkst. litų), projektas „Upė“ (190 tūkst. litų), filmas „Ketvirtadienis. Ketveri metai po“ (50 tūkst. litų) ir režisieriaus Edmundo Zubavičiaus dokumentinių filmų triptikas „Namai ant stiklo kalno“ (50 tūkst. litų).
Iš pateiktų filmų sklaidos Lietuvoje ir užsienyje projektų didžiausias finansavimas skirtas bendrovės „Lietuvos kinas“ vykdomiems kino fondų saugojimo ir pristatymo visuomenei darbams (90 tūkst. litų), dar 65 tūkst. litų gaus projektas „Lietuvos kino kūrėjų jubiliejiniai renginiai“. 81,5 tūkst. litų paremtas „7 meno dienų“ projektas „Žiūrovas ir kinas Lietuvoje ir pasaulyje“, 20 tūkst. litų skirta filmo „Getas“ kino kopijų gamybai.
Šiemet filmų gamybos ir kino programų projektams iš valstybės biudžeto ir nacionalinės kino rėmimo programos lėšų skirta beveik 3,7 milijonų litų, pranešė Kultūros ministerija.
Šiais metais kino gamybai skirtas lėšas Kultūros ministerijai ir kino projektų paraiškas svarstančiai Kino tarybai pavyko paskirstyti tik iš antrojo karto.
3 mln. litų kino gamybai skirtų lėšų kultūros ministro įsakymu buvo paskirstyta dar kovo mėnesio pradžioje. Tuomet kai kurie kino kūrėjai pareiškė, jog tuometinis Kino tarybos pirmininkas A. Juzėnas supainiojo viešuosius ir privačius interesus – svarstydamas projektus jis neva protegavo savuosius.
A. Juzėnui pasitraukus iš Tarybos, o jį skyrusiai Nepriklausomų prodiuserių asociacijai (NPA) delegavus naują narį, Kino taryba persvarstė sprendimus dėl kino projektų finansavimo.
Prie Kultūros ministerijos veikianti Kino taryba turi patariamojo balso teisę. Devyni jos nariai analizuoja Lietuvos kino plėtros ir sklaidos klausimus, nagrinėja kino programas ir filmų gamybos projektus, pretenduojančius gauti valstybės finansavimą.
Siekdama ateityje išvengti galimo Kino tarybos narių viešų ir privačių interesų konflikto svarstant kino projektus, Kultūros ministerija jau inicijavo lėšų skyrimo kino projektams taisyklių pakeitimą. Apsvarsčius Kinematografininkų sąjungos, Lietuvos nepriklausomų prodiuserių asociacijos ir Kino tarybos pastabas, ketinama nebesvarstyti projektų, su kuriais bent vienas Kino tarybos narys yra tiesiogiai susijęs.
