Psichikos negalią turinti Margarita (vardas pakeistas) sako labai norėjusi dirbti ir užsidirbti. Kurį laiką dviejų vaikų mama lankėsi Užimtumo tarnyboje, bet ten jai tinkančio darbo gauti nepavyko.
Margarita įsidarbino radusi darbo pasiūlymą internete. „Per darbo pokalbį manęs neklausė, ar turiu negalią, tiesiog tikau darbdaviui, todėl mane priėmė. Tik buhalterijoje pasiteiravo, ar man priklauso kokios nors mokesčių lengvatos – tada prisipažinau, kad turiu negalią. Tai nesutrukdė pradėti dirbti“, – pasakoja Margarita.
Darbo patirtis – neigiama
Kurį laiką moteriai sekėsi neblogai, darbdaviai jos nediskriminavo. Problemos prasidėjo pasikeitus tiesioginei vadovei. Jai labai nepatiko žmonės, kurie serga, turi nedarbingumo lapelį. „Kartą tris dienas nedirbau dėl peršalimo. Viršininkė mane pasikvietė ir pradėjo klausinėti – kaip gavau nedarbingumo lapelį, kokia gydytoja man jį išrašė. Jos manymu, turint tokią ligą gydytis pakako ir vienos dienos. Panašiai ji užsipuldavo ir kitus susirgusius žmones“, – aiškina pašnekovė.
Kartą Margarita vadovės paprašė sudaryti patogesnį darbo grafiką – ji gyvena už Vilniaus, važinėti iki darbovietės toli, ne visada tinkamai sudėlioti autobusų tvarkaraščiai. Be to, Margarita viena augina vaikus, jiems taip pat reikia priežiūros. Vadovė į prašymą nereagavo – atvirkščiai, moteriai sudaromas grafikas visada būdavo itin neparankus.
Pasiryžusi pakartoti tą patį prašymą raštu, Margarita sulaukė vadovės kirčio – ji perskaitė moters prašymą darbuotojų susirinkime ir paviešino, kad Margarita turi negalią. Moteris sako nebandžiusi ieškoti teisybės, nes nesitikėjo jos rasti.
Nors darbe sekėsi neblogai, Margarita vis dėlto buvo priversta jį palikti. Priežastis – ji du kartus pavėlavo į darbą, vieną sykį atėjo 10, kitą – 17 minučių vėliau. „Abu kartus priežastys buvo rimtos, apie tai, kad galiu pavėluoti, pranešiau iš anksto. Vis dėlto po antrojo sykio vadovė pareikalavo rašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru, antraip atleis pagal straipsnį. Teko išeiti šalių susitarimu, gavau vieno mėnesio atlyginimo dydžio išmoką. Darbe man pavyko išsilaikyti šiek tiek daugiau nei metus“, – apgailestauja moteris.
Pasak jos, darbdaviai į negalią turinčią darbuotoją galbūt būtų žiūrėję palankiau, jei ją įdarbinę būtų turėję finansinės naudos. Kadangi Margarita įsidarbino pati, darbdavys negavo jokių lengvatų, susijusių su darbo užmokesčio ar jo dalies kompensavimu.
Didesnis profesionalios psichologinės pagalbos prieinamumas.
Daugiau galimybių psichologinę pagalbą gauti telefonu ir internetu.
Mobiliosios specialistų komandos.
Pagalba įsidarbinti turi būti įvairiapusė
VšĮ Valakupių reabilitacijos centro projektų koordinatorė Natalija Markovskaja sutinka, kad tiek įsidarbinti, tiek išsilaikyti darbo vietoje žmonėms, turintiems psichikos ar proto negalią, kol kas gali būti sunkiau nei turintiems kitokią negalią. Šią nišą nuspręsta užpildyti pradėjus tokiems žmonėms teikti naujas paslaugas.
„Nuo birželio 8 dienos veikia trys naujos programos – pagalba priimant sprendimus, socialinės dirbtuvės, įdarbinimas su pagalba. Visi projektai susiję su deinstitucionalizacija – perėjimu nuo institucinės globos prie bendruomenėse teikiamų paslaugų, o negalią turinčiam žmogui – nuo izoliuojančios sistemos prie savarankiško gyvenimo bendruomenėje, – komentuoja N. Markovskaja. – Pirmenybę teiksime žmonėms, išėjusiems iš globos įstaigų, apsigyvenusiems grupinio, savarankiško gyvenimo namuose ar apsaugotame būste. Jiems galimybė dirbti, užsidirbti itin svarbi.“
Pasak projektų vadovės, socialinių dirbtuvių projekte dalyvaus dešimt žmonių – dalis grupės jau suformuota, kitų dalyvių dar laukiama, jie labai kviečiami: „Tai – nebe užimtumas, bet dar ir ne darbas, į kurį įsipareigojama eiti kasdien, tai savotiškas startas į darbo rinką. Socialinėse dirbtuvėse žmonės gamins rinkoje paklausius gaminius, kuriuos galima sėkmingai parduoti. Mūsų misija – ugdyti darbinius, socialinius, emocinio intelekto, integracijos į bendruomenę gebėjimus ir rengti žmones atvirai darbo rinkai.“
Valakupių reabilitacijos centre jau yra dvi klasės – siuvimo ir odos bei medžio dirbtuvės su įvairia įranga. Šiuo metu kartu su darbuotojais ir pačiais programos dalyviais svarstoma, kas bus gaminama socialinėse dirbtuvėse. „Įgalinimas ir įsitraukimas, kūrybiškumas su proceso džiugesiu – tai vertybės, kuriomis grindžiame šio projekto sėkmę“, – pabrėžia N. Markovskaja.
Jos teigimu, surinkus visus žmones bus ieškoma jų talentų, stipriausių pusių, bus taikomasi prie jų norų, galimybių, poreikių ir lūkesčių: „Mums labai svarbu, kad veikla dalyviams būtų įdomi, kad žmonės galėtų turiningai praleisti laiką, tobulinti darbinius įgūdžius. Be to, už darbą socialinėse dirbtuvėse kiekvienam bus mokama po 38 eurus per mėnesį.“
Socialinėse dirbtuvėse su psichikos ir proto negalią turinčiais žmonėmis dirba trys specialistai – mokytojas meistras, išmanantis gamybos procesą, taip pat socialinis darbuotojas, kuris tiesiogiai bendrauja su žmonėmis, išsiaiškina jų poreikius, padeda susiplanuoti dieną, palaikyti tinkamą atmosferą, planingai lavinti įgūdžius, bei darbo asistentas, kuris padeda žmonėms atlikti užduotis, seka kiekvieno pažangą.
Tikslas – įsidarbinti atviroje darbo rinkoje
Tam, kad psichikos ir proto negalią turintys žmonės lengviau įsilietų į bendruomenę, labiau pasitikėtų savimi, svarbu padėti jiems priimti teisingus sprendimus. Įgyvendinant pagalbos priimant sprendimus projektą, žmonėms teikiama pagalba apsisprendžiant svarbiais gyvenimo klausimais, padedama rasti reikiamą informaciją skirtingomis temomis, teikiamos teisininko konsultacijos priimant sprendimus teisiniais, turtiniais ir kitais klausimais. Be to, vyksta grupiniai užsiėmimai, kur žmonės gali geriau išsiaiškinti savo poreikius, mokosi juos išsakyti ir panašiai. Prireikus pagalbą teikia ne tik Valakupių reabilitacijos centro, bet ir kiti specialistai.
Įdarbinimo su pagalba projekte dalyvauja žmonės, turintys lengvesnę psichikos ir proto negalią, kurie nori ir gali dirbti atviroje darbo rinkoje. Jiems bus teikiama pagalba ieškant geriausiai tinkančio darbo, taip pat palydimoji pagalba įsidarbinus, kompleksinės paslaugos pagal individualiai sudarytą planą. „Mūsų specialistai ne tik parengs žmogų darbui atviroje rinkoje, bet ir lydės jį į pokalbį su darbdaviu, taip pat kurį laiką darbe padės atlikti užduotis. Pagalba bus teikiama iki vienerių metų, kad žmogus adaptuotųsi darbo vietoje arba ją pakeistų, jei pasirodys netinkama“, – pabrėžia N. Markovskaja.
Jos teigimu, labai svarbu, kad pas darbdavį ateitų tinkamai pasirengęs žmogus – pirmasis įspūdis itin svarbus, jis formuoja darbdavio nuomonę apie visus žmones, turinčius psichikos ir proto negalią. „Tinkamai nepasirengusio žmogaus geriau nebandyti įdarbinti – yra kitų paslaugų, kurias jam galima teikti. Žmogus turi žinoti, kas yra dienos režimas, pažinti savo ligą, atpažinti jos paūmėjimo ženklus, nesirodyti darbe, jei jaučiasi blogai“, – pabrėžia projektų vadovė.
Anot jos, visi trys projektai – tarsi vientisa paslaugų grandinė: „Mums labai svarbus darbų tęstinumas. Gaudami reikiamas paslaugas, patobulinę darbinius įgūdžius socialinėse dirbtuvėse, didžiausią pažangą padarę žmonės, padedami mūsų specialistų, galės įsidarbinti atviroje darbo rinkoje.“ Visos trys programos prasidėjo dar per karantiną. „Ėmėmės visų įmanomų apsaugos priemonių. Turime atskirą įėjimą, atskirą komandą, kuri nesimaišo su kitais specialistais, įsigijome kaukių, dezinfekcinių priemonių“, – teigia projektų koordinatorė.
Naujosios Valakupių reabilitacijos centro programos truks iki trejų metų, negalią turintiems žmonėms jos bus nemokamos.
Straipsnio autorė: Lina Jakubauskienė.
