Trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų ir verslo atstovų mano, kad kyšių davimas padeda spręsti problemas, o daugiau nei trečdalis gyventojų yra pasirengę prireikus "susimokėti". Tai rodo Tarptautinės organizacijos "Transparency International" Lietuvos skyriaus atliktas tyrimas "Lietuvos korupcijos žemėlapis - 2002".
Anot tyrimo, 75 proc. Lietuvos gyventojų ir 76 proc. verslo atstovų mano, kad kyšiais galima išspręsti problemas ir 39 proc. gyventojų yra pasirengę duoti kyšius.
2002 metais kas trečias verslo atstovas neoficialiai "atsilygino" Vilniaus valdininkams. 39 proc. neoficialių "mokėjimų" atiteko didžiųjų miestų (išskyrus Vilnių) ir 23 proc. - rajono centrų valdininkams.
Apklaustieji gyventojai nurodė, kad per pastaruosius 12 metų kyšius mokėjo už įvairių licencijų, pažymų išdavimą bei registravimą, mokesčių administravimą, muitinės formalumų tvarkymą bei priėmimą į darbą.
Dauguma gyventojų sprendimą duoti kyšį motyvavo baime dėl jiems rūpimų klausimų nepalankaus sprendimo. Daugiau nei pusė apklaustų gyventojų kyšiais savo problemas išsprendė.
Verslo atstovai teigė kyšius mokėję už įvairių pažymų išdavimą, dokumentų įregistravimą bei veiklos kontrolę. 65 proc. verslininkų neoficialiais mokėjimais problemas išsprendė.
Korupcijos tyrimo rengėjai paskelbė ir kyšių "kainoraštį".
Paaiškėjo, kad 2002 metais įmonių vadovai kelių policijai mokėjo nuo 63 iki 273 litų kyšius, muitininkams - nuo 257 iki 1 tūkst. 43 litų, Mokesčių inspekcijai - nuo 303 iki 895 litų, savivaldybės tarnautojams mokėtų kyšių dydis - nuo 230 iki 1 tūkst. 323 litų, automobilių techninių apžiūrų centruose verslininkai neoficialiai sumokėdavo nuo 93 iki 161 lito.
Šalies gyventojai didžiausias kyšių sumas teigė palikę muitinėje - nuo 144 iki 617 litų, respublikinėse ligoninėse jiems teko mokėti nuo 103 iki 417 litų kyšius, vietos ligoninėse - nuo 35 iki 346 litų, kelių policijai - nuo 69 iki 224 litų, poliklinikose - nuo 33 iki 101 lito.
24 proc. apklaustų verslininkų teigė, kad kyšius jiems teko mokėti Vilniuje, 21 proc. mokėjo rajono centruose, 19 proc. - Kaune, 9 proc. - Klaipėdoje, 5 proc. - Šiauliuose.
33 proc. Lietuvos gyventojų už paslaugas kyšiais atsidėkojo Vilniuje, 23 proc. - rajono centruose, 16 proc. - Kaune, 12 proc. - Klaipėdoje.
55 proc. gyventojų nurodė, kad pagrindinė korupcijos priežastis - pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų atsakomybės ir atskaitomybės stoka, 46 proc. kaltino biurokratizmą, 43 proc. - per dideles pareigūnų ir tarnautojų galias, 40 proc. - silpną teisinę bazę ir per švelnias baudas, 12 proc. apklaustųjų teigė, kad kyšiai imami dėl pareigūnų ir valstybės tarnautojų mažų atlyginimų, 3 proc. dėl kyšininkavimo kaltino "sovietmečio palikimą".
62 proc. gyventojų ir 63 proc. verslininkų kyšius mokėjo pinigais, 37 proc. gyventojų ir 29 proc. verslininkų "atsidėkojo" dovanomis, 1 proc. gyventojų ir 4 proc. verslininkų už paslaugas atsilygino paslaugomis.
6 proc. gyventojų ir 4 proc. verslo atstovų kyšius mokėjo, nes buvo tiesiogiai paprašyti, 25 proc. buvo netiesiogiai užsiminta, 33 proc. gyventojų ir 39 verslininkų kyšius davė savo iniciatyva.
Tyrimų rezultatai rodo, kad 2002 metais televiziją Lietuvos gyventojai įvardijo kaip pagrindinį informacijos šaltinį, leidžiantį vertinti korupcijos mastą ir institucijų korumpuotumo lygį. Antroje vietoje - draugų ir pažįstamų patirtis.
Atlikdamos šį tyrimą, bendra Didžiosios Britanijos ir Lietuvos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija "Baltijos tyrimai" bei Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė "Spinter" 2002 metų spalio - gruodžio mėnesiais apklausė 2000 gyventojų ir 800 verslo atstovų.
Tyrimą finansavo JAV ambasada Lietuvoje ir Lietuvos Vyriausybė, kurios skyrė po 70 tūkst. litų.
BNS
