Nors politikai ragina jaunas šeimas gimdyti vaikus, o daugiavaikės šeimos neretai minimos kaip sektinas pavyzdys, daug vaikų turinčios šeimos modelis atrodo patrauklus retai šeimai, nes neretai asocijuojasi su nepritekliais.
Tai trečiadienį Kauno savivaldybėje surengtoje spaudos konferencijoje sakė šeimos gerovę ginančios organizacijos.
Skaičiuojama, jog 2003 metais santykinio skurdo daugiavaikėse šeimose rodiklis, kuriose auga 3 ir daugiau vaikų, buvo 30,6 proc. Praėjusiais metais šis rodiklis pakilo iki 36,5 procento.
"Parama gerokai per maža, 52 litai, esant vidurkiui atlyginimo 1700 litų. Padalinus tą vidurkį auginančiai šešis vaikus šeimai, išeina maždaug po 200 litų per mėnesį kiekvienam šeimos nariui, tai pagalvokit, kaip už tokius pinigus visaverčiai užauginti vaiką", - sakė krikščioniškos gausių šeimų bendrijos "Ateitis" pirmininkė Jolita Pukelienė, pati auginanti 7 vaikus.
Daugiavaikėms šeimoms atstovaujančių organizacijų atstovai teigia, jog kalbant apie pašalpų politiką, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad po 2004 metų buvo pertvarkyta šeimos pašalpų sistema. Šiandien ši sistema yra orientuota ne tiek į daugiavaikes šeimas, o į kiekvieną vaiką. Tai reiškia, kad paramą gauna visos šeimos, tačiau kuo daugiau vaikų yra šeimoje, tuo didesnė skiriama parama.
Jei šeimoje auga mažiau nei trys vaikai, tai tol, kol vaikui sueina treji metai, šeimai mokama 0,75 minimalaus gyvenimo lygio (MGL), arba 93 litų išmoka už vaiką. Tuo tarpu daugiavaikėms šeimoms - auginančioms tris ir daugiau vaikų, - išmoka už vaiką tol, kol jam sueina treji metai, yra didesnė - 1,1 MGL arba 137 litai.
Už vyresnius - 3-9 metų vaikus - visoms Lietuvos šeimoms yra skiriama 50 litų išmoka vaikui. Šeimoms, auginančioms vaikus, neapmokestinamasis minimumas yra didinamas po 29 litus už vaiką.
"Tačiau tokia piniginė parama, kokią šiandien gali skirti Lietuvos valstybė, yra nepakankama. Šiandieninė šeimos paramos politika nėra veiksminga, būtina didinti MGL dydį, nes jis realiai visiškai neatitinka šios dienos situacijos", - teigė krikščioniškos gausių šeimų bendrijos "Ateitis" pirmininkė J.Pukelienė.
Nors Lietuvoje daugiavaikė šeima dažnai prilyginama asocialiai šeimai, tačiau, kaip parodė atliktas tyrimas, vos kas dešimta daugiavaikė šeima Lietuvoje yra asociali.
Kauno savivaldybė kartu su penkiomis nevyriausybinėmis organizacijomis dėl susidariusios situacijos parašė laišką Vyriausybei bei Seimo socialinių reikalų komitetui, tačiau gautame atsakyme, anot Kauno vicemero Kazimiero Kuzminsko, daugiausia kalbama būtent apie socialinės rizikos šeimas.
"Atsakymuose akcentuojama, kad jei gausi šeima, tai socialinės rizikos šeima. Kodėl daugiavaikė šeima būtinai yra socialinės rizikos šeima? Toks požiūris žeidžia mus, gausių šeimų šalininkus", - sakė Kauno vicemeras Kazimieras Kuzminskas.
Išanalizavus Lietuvos statistinę demografinę situaciją, paaiškėjo, kad ji pasiekė kritinę ribą. Šiuo metu vienai moteriai tenka po 1,27 vaiko. Kad tauta neišnyktų rodiklis, turi būti ne mažesnis nei 2,1 vaiko vienai moteriai.
Daugiavaikių šeimų atstovai siūlo sekti Estijos pavyzdžiu, kurioje pašalpa gausioms šeimoms skiriama atsižvelgiant į įvairius kriterijus - vaikų skaičių, amžių. Estijoje vaikams iki 8 metų skiriami "vaiko priežiūros pinigai".
