Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) BNS informavo iki šiol gavęs 36 savivaldybių užklausas ir prašymus įvertinti jų teritorijoje esančius gatvių, įstaigų pavadinimus, stovinčius paminklus, skulptūras, atminimo lentas, namų fasadų papuošimus ir pan.
„Keista, kad tik tiek. Galbūt savivaldybės tariasi su visuomene ar kitaip sprendžia tuos klausimus. Tik norisi tikėti, kad Ukrainos karo akivaizdoje matome, kokį vaidmenį vaidina Rusijos propaganda“, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė desovietizacijos įstatymo iniciatorė, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.
Klausimai dėl rašytojų, sovietinių veikėjų
Genocido centro duomenimis, tarp užklausas atsiuntusių savivaldybių yra ir didieji miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Alytus.
Prašymų įvertinti kai kuriuos pavadinimus ir simbolius taip pat sulaukta iš Akmenės, Alytaus, Anykščių, Biržų, Joniškio, Kaišiadorių, Kauno, Klaipėdos, Molėtų, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių, Rokiškio, Šalčininkų, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Širvintų, Švenčionių rajonų savivaldybių.
Kol kas dažniausiai kreipiamasi dėl rašytojų ir buvusių sovietinių veikėjų Petro Cvirkos, Liudo Giros, Salomėjos Nėries gatvių pavadinimų, taip pat klausimų kelia Kosmonautų, Pionierių, poetų Juliaus Janonio, Aleksandro Puškino, mokslininko Ivano Mičiurino, Tarybų, Partizanų, Veteranų ir panašūs iš sovietmečio likę pavadinimai.
Šiaulių apskrities žydų religinė bendruomenė prašė išaiškinti, ar įstatymui neprieštarauja mieste kabanti atminimo lenta karininkui Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai. Taip pat keltas klausimas dėl paminklinio akmens partizanui Juozui Krikštaponiui (Krištaponiui) Ukmergėje, atminimo lentos su bareljefu sovietų rašytojui ir veikėjui Antanui Venclovai ir kt.
Tarpinstitucinės komisijos, nagrinėjančios šiuos kreipimusis, pirmininkas Vitas Karčiauskas BNS sakė, kad daugiausia užklausų gaunama dėl gatvių pavadinimų.
Anot jo, nepaisant to, kad klausimai kartojasi, kiekvienu atveju sprendžiama individualiai.
„Ant mūsų komisijos pyksta Signatarų klubas, kad nepriimame vieningo sprendimo, jog, pavyzdžiui, vienu sprendimu visų Salomėjos Nėries vardu pavadintų objektų pavadinimai turi būti pakeisti. Mes to negalime padaryti, ir, sakyčiau, labai protingai įstatymo leidėjas padarė, kad kiekvienas atvejis būtų nagrinėjamas individualiai“, – sakė V. Karčiauskas.
Anot jo, kadangi gatvių pavadinimų keitimą reikia aptarti su bendruomene, kaskart yra proga prisiminti istoriją ir padiskutuoti apie jos vertinimą.
„Juk kiekvienas gatvės pakeitimas yra diskusija, istorijos prisiminimas, tamsiosios istorinės pusės prisiminimas“, – tvirtino komisijos vadovas.
Kita vertus, jis pripažino, kad neretai tenka neatsižvelgti į visuomenės nuomonę dėl pavadinimo keitimo.
„Pavyzdžiui, Liudas Gira. Daug kas nesupranta, kodėl jo vardu pavadinta gatvė, turi būti pakeista“, – sakė V. Karčiauskas.
Rašytojas L. Gira kolaboravo su sovietų okupacine valdžia, 1940 metais jis vyko į Maskvą prašyti, kad Lietuva būtų „priimta“ į Sovietų Sąjungos sudėtį.
Diskusijos – dėl bendrinių pavadinimų
Anot komisijos pirmininko, nepaisant to, kad užklausos kartojasi, dar likę daug nenagrinėto sovietinio palikimo.
„Nesvarbu, kad kreipėsi 36 savivaldybės, bet jos pateikė po vieną–du objektus, o kur dar jų miesteliai, kaimai. Ir įstatymas numato, kad mažiausiai vieną kartą per metus jos turėtų revizuoti savo viešąsias erdves, tai yra procesas“, – aiškino V. Karčiauskas.
Jo teigimu, didžiausių diskusijų komisijoje kyla dėl bendrinių pavadinimų – tokių, kaip Taikos, Kosmonautų ar Šaltkalvių gatvės.
„Kai kam jos asocijuojasi su sovietmečiu, bet tai tikrai ne sovietiniai pavadinimai, tai profesijoms skirti pavadinimai. Net prieškariu Kaune buvo Šaltkalvių gatvė“, – BNS teigė V. Karčiauskas.
„Viena žvelgti sovietinio laikmečio akimis, grįžti į tą laiką ir pamatyti tą gatvės pavadinimą kaip sovietinį sistemą garbinantį pavadinimą ir kitaip matyti iš šiandienos pozicijos tą patį pavadinimą. Yra tokių pavadinimų, kurie skirtingai žiūrisi“, – sakė komisijos vadovas.
Kita vertus, jis atkreipė dėmesį, kad dėl kai kurių pavadinimų būna sunku nuspręsti, ta riba, ar viešasis užrašas neprieštarauja įstatymui, būna labai plona. Pavyzdžiui, vertinant dėl Jurijaus Gagarino gatvės Šiaulių rajone, Gruzdžiuose, svarstyta, kad tai pirmasis žmogus, pakilęs į kosmosą, kita vertus, jis buvo ir sovietų kariškis.
„Ilga diskusija buvo, kaip pasielgti“, – prisiminė V. Karčiauskas.
Tuomet komisija nusprendė, kad šį pavadinimą reikia keisti, nes jis turi ideologinį šleifą, J. Gagarino pavardės naudojimas gatvės pavadinime turi sovietinį ideologinį kontekstą.
Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo šių metų gegužės.
Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.
„Tokio desovietizavimo, dekomunizavimo reikia ir Europai. Jos viešosiose erdvėse yra išlikę tiek vietovardžių, šlovinančių sovietinius laikus, tiek paminklų“, – sakė P. Kuzmickienė.
Anot Seimo narės, reikia kovoti dėl bendros Europos istorinės atminties.