Mokslinio tyrimo duomenimis, 2 iš 3 žmonių, gimusių po 1960 m., turi didelę tikimybę susirgti vėžiu. „Cancer Research UK“ duomenimis, daugiau nei pusė suaugusių žmonių, gimusių po 1960 m., per savo gyvenimą bent kartą gali susirgti vėžiu, o ateityje šis rodiklis bus dar didesnis.
Viena iš priežasčių, kodėl vis daugiau žmonių gali susirgti vėžiu – ilgėjantis žmonių amžius, o vėžinės ligos daugiausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms. Maždaug trečdaliui vėžinių susirgimų didelės įtakos turi žmogaus gyvenimo būdas: alkoholio vartojimas, rūkymas, nutukimas ir net gimdymo tendencijų pokyčiai.
Mokslinis tyrimo, paskelbto „British Journal of Cancer“ žurnale, duomenimis, vyrams, gimusiems po 1960 m., tikimybė susirgti vėžiu per savo gyvenimą yra 53,5 proc., moterims – 47,5 procento. Vyrams, gimusiems iki 1960 m., tikimybė susirgti vėžiu yra žymiai mažesnė – 38,5 proc., moterims – 36,7 procento.
Pasak tyrėjų, jei žmonių gyvenimo trukmė ilgės, o žalingi įpročiai nesikeis, ateityje vis daugiau žmonių sirgs vėžinėmis ligomis. Londono Karalienės Marijos universiteto (Queen Mary University of London) profesoriaus Peter‘o Sasieni teigimu, vėžys – vyresnio amžiaus žmonių liga, daugiau kaip 60 proc. vėžio diagnozių tenka 65 m. ir vyresniems žmonėms. Tiesa, per pastaruosius 40 metų, dėl patobulėjusių vėžio diagnozavimo ir gydymo būdų, nuo vėžio pasveikusių žmonių skaičius padvigubėjo, o maždaug 50 proc. vėžiu sergančiu žmonių išgyvena 10 metų ir ilgiau.
Tyrėjai ragina Nacionalinę sveikatos tarnybą (angl. National Health Service; NHS) aktyviau veikti vėžio prevencijos klausimu ir daugiau investuoti, nes jau artimoje ateityje Jungtinė Karalystė gali susidurti su vėžinių ligų sukelta krize. Tarptautinių tyrimų duomenimis, pacientų, sergančių vėžinėmis ligomis, išgyvenamumo rodiklis Jungtinėje Karalystėje yra žemesnis nei Europos šalių vidurkis.
