Šalies politikams garsiai postringaujant apie būtinybę atnaujinti pasenusius daugiabučius gyvenamuosius namus, renovacijos nutarę imtis gyventojai atsimuša į biurokratijos sieną. Ekspertų teigimu, dėl ydingos valstybės paramos skirstymo sistemos pirmuosius žingsnius žengiančią daugiabučių renovaciją ima temdyti neskaidrūs šešėliai, rašo „Respublika“.
Renovacija – būtina
Faktui, kad seniems Lietuvos daugiabučiams reikalinga skubi renovacija, neprieštarauja niekas. Drastiškai išaugus iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų kainoms, kurios sudaro didžiąją dalį šilumos energijos kainos, ginklus sudėjo net didžiausi renovacijos skeptikai.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, artėjantį šildymo sezoną Baltijos šalių, tarp jų – ir Lietuvos, gyventojai už šilumos energiją mokės brangiau nei Skandinavijoje. Vidutinė šilumos energijos savikaina Baltijos šalyse pasiekė 23 ct už kWh.
Siekdama mažiau mokėti už šilumą, Lietuva privalo pradėti efektyviai ją vartoti ir sustabdyti šilumos energijos švaistymą. Šį teiginį, pabrėždamos renovacijos būtinybę, į savo partijų programas įtraukė beveik visos politinės jėgos, dalyvaujančios Seimo rinkimuose.
Nors daugelis politikų viešai pasiryžo visuotinę pasenusių daugiabučių namų renovaciją paskelbti valstybiniu prioritetu, realiai daugiabučių atnaujinimas ėmė klimpti biurokratų kabinetuose.
Lėšų skirstymas – vienose rankose
Savo namus pasiryžusių renovuoti gyventojų teigimu, entuziazmas blėsta susidūrus su valstybinę paramą daugiabučiams atnaujinti skirstančia VŠĮ Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra, kuriai suteikti įgaliojimai administruoti modernizavimo procesą.
Pasirodo, kad visais įmanomais kanalais ištrimituota informacija, esą valstybė yra pasirengusi padengti 50 proc. daugiabučiams modernizuoti skiriamų namų savininkų investicijų, nėra visiškai tiksli. Šiuo metu į agentūros duris besibeldžiantiems gyventojams atšaunama, esą daugiabučiams renovuoti numatytos valstybės lėšos, deja, baigėsi.
Paaiškėjo, kad parama buvo skirstoma vadovaujantis vaikų žaidimų principu – kas pirmesnis, tas gudresnis.
„Renovacija nevyksta, nes buvo suplanuota, kad ji nevyks. Projekte pasakyta, kad valstybė remia 50 proc. sumos, bet iš tiesų neturi lėšų. Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas. Jei nori gyventi renovuotame name, gali renovuoti, nes valstybė tikrai nepadės“, – sakė Juozas Antanaitis, Daugiabučių namų savininkų federacijų prezidentas.
Įdomu tai, kad valstybės lėšomis operuojančiai Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai suteikta absoliuti veiksmų laisvė. Apžvelkime agentūros funkcijas: daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektų bei jų įgyvendinimo procedūrų metodinių reikalavimų rengimas, jų laikymosi kontrolė, savininkų ir modernizavimą vykdančių subjektų parengtų dokumentų patikra, analizė ir tvirtinimas, rangovų atrankos rezultatus tvirtinimas, sprendimų dėl prašymų valstybės paramai gauti tenkinimas arba atmetimas.
Ar gali efektyviai ir kompetentingai veikti valstybinė institucija, kuri pati kontroliuoja savo veiklą? Abejoti agentūros, jau esą išdalijusios pirmąją „porciją“ renovacijai numatytų valstybės lėšų, veiksmų skaidrumu verčia ir faktai.
„Kalbama apie Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo lėšas, tačiau tokios kalbos yra visiškas blefas. Tų lėšų dar nė iš tolo nematyti. Mes jau dabar naudojame kitų metų lėšas, tai kas bus kitąmet? Dabar jau net paraiškų agentūra nebepriima. Rinkimai baigėsi, todėl manau, kad žmonėms meluoti nebereikia“, – teigė J.Antanaitis.
Problema – neaiškūs kriterijai
Skirtingiems daugiabučiams skiriamos valstybės paramos dydis svyruoja ne dešimtimis, o milijonais litų. Kodėl? Trūksta objektyvių kriterijų, pagal kuriuos skirstoma parama pasenusiems namams renovuoti. Pagrindiniu paramos prioritetu turėtų būti tie renovacijos projektai, kuriuose mažiausia investicijų suma leistų pasiekti didžiausią daugiabučio energetinį efektyvumą.
„Renovacija – tai ne tik šildymas. Mes turime teisę gyventi gražiuose namuose, o ne tokiuose, kaip dabar“, – mano J.Antanaitis.
Žinoma, renovuojant namą, daugiabučio laiptinėse galima ir auksines durų rankenas įdėti, tačiau šie veiksmai yra namo vertės, o ne energetinio efektyvumo kėlimas. O dabar lėšos skirstomos remiantis principu – kuo brangiau renovuoji, tuo daugiau valstybė duoda.
Akivaizdu, kad šiuo metu galiojanti paramos sistema ne skatina, o stabdo daugiabučių renovacijos procesus, kurie Lietuvoje jau ne vienus metus nepajuda iš sąstingio.
Specialistų teigimu, ydingą sistemą būtina keisti – sukurti aiškią paramos renovacijai skyrimo metodiką, panaikinti sistemą apraizgiusias formalias administracines ir biurokratines kliūtis valstybinėms lėšoms gauti. Ir svarbiausia – užtikrinti griežtą valstybines lėšas dalijančios agentūros veiksmų kontrolę.
Komentaras
Valius Serbenta
VŠĮ Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius
Valstybės biudžeto lėšos yra skiriamos visiems tiems, kas yra parengę daugiabučių renovacijos projektus ir gali juos vykdyti. Šiuo metu yra parengta daug investicijų projektų ir sudaryta eilė – ji yra vieša, pakabinta mūsų internetiniame puslapyje. Visi vartotojai, esantys toje eilėje, gali susižinoti, kaip ta eilė juda.
Vartotojus taip pat remia ir savivaldybės. Gyventojai gali naudotis visomis valstybės siūlomomis paslaugomis – gali kreiptis į banką prašydami gauti lengvatinę paskolą. Šios programos viena iš užduočių – sukurti priemones, kuriomis gyventojai galėtų pasinaudoti. Visi norintys gali pasinaudoti šia programa, bet ne visi šiandien gali gauti valstybės teikiamą paramą, nes iš valstybės biudžeto buvo skirta mažiau lėšų, negu jų reikia, nes formuojant biudžetą nebuvo tokio didelio gyventojų antplūdžio.
Paramos dydžiui nustatyti yra patvirtintos taisyklės – paramos dydis yra 15, 30 arba 50 proc. Paramos dydis priklauso nuo to, kokias efektyvias energijos taupymo priemones gyventojai žada įdiegti. Jei gyventojai nori gauti ne mažiau kaip 50 proc. valstybinės paramos, jie būtinai turi apšildyti sienas ir įdiegti kitas efektyvias energijos taupymo priemones.