Prekybos centrų erai Panevėžyje artėjant į pabaigą, o daugiaaukščių gyvenamųjų namų statyboms nepasiteisinus, miesto veidą imasi formuoti ekonomiškų individualių namų statytojai ir kultūros paveldo puoselėtojai.
Formuoja naują veidą
Prieš trejus metus patvirtintą miesto bendrąjį planą koreguoti planuojanti Savivaldybė aiškina negalinti neatsižvelgti į ekonominės situacijos diktuojamas Panevėžio plėtros tendencijas. Architektai perspėja, kad atrišus rankas individualių namų statytojams miestui gresia chaosas.
Prieš keletą metų skambūs verslininkų užmojai Aukštaitijos sostinę iš sąstingio pažadinti ir didmiesčiu paversti pristačius daugiabučių subliūško.
Nugriautos „Semos“ teritorijoje vietoj žadėtųjų daugiaaukščių jau keletą metų plyti tuštuma, o savininkai pripažįsta nežinantys, kada projektą pajudins iš mirties taško, išreklamuoto prabangaus kvartalo miesto gale taip pat nematyti, o vieninteliame pastarųjų metų naujos statybos daugiabutyje Klaipėdos g. tebejuoduoja tuščių butų langai.
Sovietmečiu išpopuliarėjusių daugiabučių renesansas Panevėžyje tęsėsi neįtikėtinai trumpai. Ateina mažų, ekonomiškų individualių namų era.
Savivaldybės architekto Sauliaus Matulio teigimu, iš žemės savininkų sulaukta siūlymų sumažinti bendrajame plane numatytas daugiaaukštės statybos teritorijas. Jas prašoma keisti į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybą.
„Daugiabučiai Panevėžyje nebepopuliarūs, o jiems bendrajame plane numatytos nemažos teritorijos Klaipėdos gatvės galo pietinėje pusėje, Kniaudiškių g. kvartale“, – „Sekundei“ teigė S.Matulis.
Ekonominė situacija koreguoja ir pramonės žemėlapį. Pasak architekto, miesto bendrajame plane jai turėtų gerokai sumažėti vietos, ypač – vakarinėje miesto dalyje. Keičiantis gyventojų poreikiams verslininkai vietoj čia numatytų pramonės ir sandėliavimo objektų dabar prašo leisti statyti gyvenamuosius ir komercinius pastatus.
Plastikinėmis kalti neleis
Panevėžiečiai norėtų pakoreguoti ir miesto rekreacines zonas. To prašo vaizdingose vietose – Nevėžio pakrantėje Dembavos link, Pramonės g. miškelyje sklypus atgavę savininkai.
Prieš trejetą metų patvirtintame bendrajame plane šios teritorijos buvo įvardytos kaip poilsio zonos, kuriose leidžiama statyti nebent sanatorijas, viešbučius ir panašiai. Jei architektai ir jų darbą vertinsiantys miesto politikai pritars tokiems prašymams, šiose vietose ateityje išdygtų gyvenamieji namai.
Korekcijos bendrajame plane turėtų sudominti ir neturinčius ketinimų plėtoti nekilnojamojo turto verslo gyventojus, nes būsimajame plane numatoma daugiau nei dvigubai išplėsti miesto istorinę dalį. Šiuo metu apie 138 ha užimanti saugotina Panevėžio teritorija po plano korektūros turėtų padidėti iki 298 ha. Paveldosaugininkai viliasi, kad taip pavyktų išgelbėti dar nespėtą išdarkyti miesto architektūrinį paveldą – prie šimtamečių mūrinių pastatų nebebūtų lipdomi balkonai plastikiniais langais ar mediniai namai apkalami plastikinėmis lentelėmis.
S.Matulio teigimu, miesto bendrasis planas rengiamas penkeriems metams, tačiau paliekama galimybė kasmet jį šiek tiek koreguoti. Nuo 2008-ųjų planas dar nė karto netaisytas.
Ekonominės situacijos padiktuotas architektūrinės korekcijos Savivaldybei kainuos apie 260 tūkst. litų. Iš jų 226 tūkst. litų – Europos Sąjungos parama. Naują bendrąjį miesto planą numatoma užbaigti iki 2013-ųjų pabaigos.
Grasina chaosu
Miesto plėtros tendencijas stebintys architektai ir nekilnojamojo turto ekspertai sutinka, kad per pastaruosius trejetą metų panevėžiečių poreikiai kardinaliai pasikeitė.
„Asimono“ nekilnojamojo turto agentūros savininko Kęstučio Kazakevičiaus teigimu, šiuo metu daugiausia pirkėjų ieško iki 150 kv. m ploto individualių namų. Už tokius panevėžiečiai pasiruošę pakloti iki 200 tūkst. litų. Verslininko teigimu, daugiabučių patrauklumas nukrito dėl kasmet brangstančio šildymo ir augančių buto išlaikymo išlaidų.
Kad Panevėžyje mažėja daugiabučių bumas, tvirtina ir architektas Valdas Klimavičius.
„Dabar žmonės pageidauja nors ir nedidelio būsto, bet su sava pievele. Populiarėja ekonominės klasės gyvenamieji namai, kainuojantys vos ne tiek pat, kiek geras butas“, – perspektyvas individualių namų kvartalams mato architektas Valdas Klimavičius.
Tačiau, anot jo, nesuvaldytos vienbučių ir dvibučių namų statybos grasina miestui chaosu. Todėl, architekto nuomone, mažaaukštės statybos gyvenamiesiems pastatams ne vieta prie pagrindinių miesto gatvių.
„Visoje Lietuvoje nėra tvarkos individualių namų sektoriuje. Geriau atrodo statomi ištisi tokių namų kvartalai, tačiau gyventi analogiškame name kaip kaimyno ne visiems patiktų. Lietuvio jau toks būdas, kad jam norisi išsiskirti. Blogu miesto simboliu jau tapusi J.Basanavičiaus gatvė. Joje chaoso sutvarkyti nebeįmanoma, nesinori, kad taip atsitiktų ir kitose miesto dalyse“, – pažymi V.Klimavičius.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
