Jo išvadas nagrinėjantis portalas „Euronews“ pastebi, kad europiečių perkamoji galia per pastaruosius trejus metus jos sumažėjo. Todėl dauguma jų buvo priversti atsisakyti maisto ir griebtis sudėtingų finansinių sprendimų.
Priversti taupyti maistui ar šildymui
29 proc. iš 10 tūkst. apklaustų gyventojų teigė, kad jų finansinė padėtis yra „nestabili“ ir bet kokios netikėtos išlaidos gali jai pakenkti.
Beveik kas antras europietis mano, kad per ateinančius kelis mėnesius gali susidurti su didele nesaugumo rizika dėl kylančių kainų ir santykinai nesikeičiančio darbo užmokesčio.
Tik 15 proc. teigė esantys užtikrinti dėl savo padėties ir nejaučia poreikio atkreipti dėmesį į savo kasdienes išlaidas.
Remiantis apklausos rezultatais, didžioji dauguma europiečių dėl sudėtingų finansinių sąlygų jau turėjo priimti kompromisinius sprendimus.
Infliacija privertė priimti tokius „sudėtingus sprendimus“, tarp kurių yra ir valgio praleidimas, nors žmogus ir yra alkanas.
Beveik kas trečias europietis teigė, kad yra praleidęs valgį, nors ir buvo alkanas, o Graikijoje ir Moldovoje šis skaičius ypač didelis.
Kiti kompromisai – neįjungti šildytuvų, skolintis pinigų ir nesigydyti dėl sveikatos problemų didėjant išlaidoms.
Apklausos duomenimis, augančios maisto kainos daro skirtingą, tačiau nemažą įtaką maisto įpročiams – nuo galimybės pirkti maisto produktus tik su nuolaida iki kreipimosi į maisto banką.
Iš apklaustų žmonių 38 proc. teigia, kad nebegali reguliariai valgyti tris kartus per dieną, ir tik 42 proc. teigė, kad dėl finansinių sunkumų niekada nepraleido pusryčių, pietų ir vakarienės.
Tėvams vis sunkiau tinkamai maitinti vaikus
Daugelio tėvų atsakymuose irgi atsispindėjo situacijos sunkumas: kai kurie iš jų teigė, kad, norėdami aprūpinti savo vaikus, jie turėjo apriboti savo maistą.
21 proc. apklaustų tėvų teigė, kad jiems yra tekę bent kartą "nepakankamai valgyti", kad išmaitintų savo atžalas.
Europos infliacijos rodikliai 2022 m. patrigubėjo, o tai buvo didžiausias visų laikų augimas dėl sparčiai augančių būsto, vandens, dujų ir kitų mokesčių vartotojų kainų, kurios per metus padidėjo 18 proc.
Daugiau nei pusė apklaustųjų daugumoje šalių teigė, kad nerimauja dėl to, kaip susidoroti su infliacija, nes baiminasi, kad padidės išlaidos maistui, energijai ir įvairioms išlaidoms.
Tyrimo duomenimis, 62 proc. apklaustųjų nerimauja dėl sparčiai kylančių maisto kainų, o nenumatytos išlaidos ir degalų kainos kelia nerimą 59 proc. apklaustųjų.
