Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Europos šalyse registruojamas didėjantis sergančiųjų gripu ir užkrečiamosiomis ūmių viršutinių kvėpavimo takų (ŪVKTI) infekcijų sukeltomis ligomis skaičius. Ši tendencija stebima ir Lietuvoje.
Tuo tarpu besikreipiančių medicinos pagalbos į asmens sveikatos priežiūros įstaigas bei dėl gripo hospitalizuotų pacientų skaičius mažėja.
Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad geriausia apsauga nuo gripo – asmens higiena ir skiepai. Visi norintieji nemokamai pasiskiepyti nuo pandeminio gripo, turėtų kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje yra prisirašę.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad vasario pabaigoje bendras penkių didžiųjų Lietuvos miestų sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis (47,7 atv./10 000 gyv.) buvo beveik dvigubai mažesnis nei 2008–2009 m. atitinkamo laikotarpio (88,3 atv./10 000 gyv.). Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis registruotas Klaipėdoje (32,8 atv./10 000 gyv.), didžiausias – Šiauliuose (60,2 atv./10 000).
Lietuvoje per 2009 m. birželio – 2010 m. vasario mėn. patvirtinti aštuoni šimtai septyni susirgimai naujuoju A (H1N1)v gripu. Per tą patį laikotarpį užregistruoti 23 mirties atvejai nuo pandeminio gripo.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2010 m. sausio mėn. duomenimis, Europoje stebima sergamumo pandeminiu A (H1N1)v gripu piko pabaiga. Iš visų Europos Sąjungos šalių viena šalis pranešė apie žemą sergamumo lygį, kitose šalyse registruojamas sporadinis sergamumo lygis. Pažymėtina, kad iš visų išskirtų virusų pandeminis A (H1N1)v gripo virusas sudaro didžiausią dalį, tačiau išskiriami ir pavieniai A (H3N2) bei B tipo gripo virusai.
Europoje registruojamas didėjantis ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų skaičius tarp asmenų, sergančių įvairiomis lėtinėmis ligomis. Pvz., iš 19 ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų 13 asmenų sirgo lėtinėmis ligomis, tik 6 asmenys (38 proc.) nesirgo lėtinėmis ligomis.
