Prieš tris mėnesius būsto kainas didėsiant manė 50 proc. gyventojų, mažėsiant – 15 proc., išliksiant tokias pat – 25 procentai.
„Laukiamas euro įvedimas 2014 metais jaukė gyventojų nuomones. Pavyzdžiui, pernai metų pradžioje 59 proc. respondentų tikėjosi, jog kainos artimiausiu laiku didės ir tik kas dešimtas – kad mažės. O tų pačių metų pabaigoje manančių, kad kainos didės, liko mažiau negu pusė – 48 procentai. Kas penktas manė būsto kainas mažėsiant. 2015 m., palyginti su 2014 m., padaugėjo manančių, kad kainos liks tokios pačios. Vadinasi, žmonės mato mažiau priežasčių, dėl kurių būsto pasiūla ar paklausa bei kainos artimiausiu metu turėtų pasikeisti“, - sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Remiantis apklausų duomenimis, panašūs gyventojų lūkesčiai kaip dabar buvo 2013 m. gruodį. Tada, kad būsto kainos kils, nurodė 46 proc., kad kris – 12 proc., kad nesikeis – 31 proc. respondentų.
Remiantis įmonės „Ober-haus nekilnojamasis turtas“ skelbiamo būsto kainų indekso OHBI duomenimis, trečią šių metų ketvirtį būsto kainos šiek tiek (1,07 proc.) ūgtelėjo. Vis dėlto labiau pastebimas būsto kainų augimas užfiksuotas tik Vilniuje (1,69 proc.), kituose miestuose būsto kainos beveik nepasikeitė.
Gyventojų apklausą apie būsto kainų lūkesčius Lietuvoje SEB banko užsakymu atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ 2015 metų rugsėjo mėnesį. Iš viso apklausti 1 012 Lietuvos gyventojai, kurių amžius 15―74 metai, iš 127 vietovių. Tokios imties rezultatų paklaida neviršija 3 procentų.