Nors necenzūriniai žodžiai paprastai siejami su skurdu, tyrėjai atrado, kad gerai išsilavinę žmonės tinkamus keiksmažodžius randa lengviau, nei tie, kurių žodynas yra menkesnis.
Nešvankybės taip pat yra būdingos atvirumui ir kūrybingumui: žmonės renkasi šiuos stiprius žodžius savo emocijoms išreikšti. Kai keiksmažodžiai yra vartojami šiame kontekste, suaktyvėja dešiniajame smegenų pusrutulyje esanti smegenų dalis, kuri taip pat žinoma „kūrybingųjų smegenų“ pavadinimu.
„Keikimasis turi daug pranašumų. Keiksmažodžių nauda išryškėjo per paskutiniuosius du dešimtmečius, suaktyvėjus smegenų ir emocijų tyrinėjimams, ir atsiradus pažangioms technologijoms, leidžiančioms tirti smegenų anatomiją“, – CNN sakė Masačiusetso humanitarinių mokslų koledžo psichologijos profesorius eneritas Timothis Jay'us, jau daugiau nei 40 metų studijuojantis keikimąsi.
Keikūnai yra nuoširdesni
Pasak „The New York Times“, T. Jayʼus yra atlikęs keletą tyrimų apie keiksmažodžių vartojimą ir tiki, kad tokia kalba turi evoliucinį pranašumą, nes kitaip, kaip teigia mokslininkas: „Mes nebūtume išsivystę to daryti.“
2015 m., atlikęs tyrimą, T. Jayʼus paneigė hipotezę, kad necenzūrinių žodžių vartojimas yra menko žodyno ženklas.
Tyrime buvo testuojamas dalyvių gebėjimas sugalvoti žodžius, kurie prasidėtų iš jiems duotos raidės.
Rezultatai parodė, kad tie, kurie sugalvojo daugiausia žodžių, kartu su gyvūnų pavadinimais, taip pat užrašė ir daugiausia keiksmažodžių.
T. Jayʼus ir jo komanda taip pat nustatė, kad keiksmažodžiai, iš didžiajame penkete esančių asmenybės bruožų, teigiamai koreliuoja su emociniu stabilumu ir atvirumu, o neigiamai – su sutariamumu ir sąmoningumu.
Emocinis stabilumas ir atvirumas yra siejami su nuoširdumu, o tai leidžia daryti prielaidą, kad žmonės, kurie keikiasi, yra atviresni.
2017-aisiais tarptautinės mokslininkų komandos atliktas tyrimas nustatė, kad necenzūriniai žodžiai paprastai yra vartojami, norint išreikšti nesuvaidintus žmogaus jausmus.
Komanda taip pat atrado, kad tie, kurie vartoja keiksmažodžius yra nuoširdesni bendraujant individualiai, o visuomeniniame lygmenyje yra sąžiningesni.
T. Jayʼus „The New York Times“ pasakojo, kad ir patys žmonės keikūnus laiko nuoširdesniais, nes tie, kurie sako tiesą, paprastai kalba tiesiai šviesiai, ir negalvoja apie tai, ką pasakys.
O melagiai, kurdami savo istorijas, galvoja ilgiau, ir ypač kruopščiai atsirenka žodžius.
Keiksmažodžiai mažina skausmą
Nors šie tyrimai atkreipia dėmesį į dalyvių sugebėjimus ir elgesį, kiti darbai tiksliai nurodo, kad keikiantis suaktyvėja dešinysis smegenų pusrutulis, kitaip vadinamas „kūrybingomis smegenimis“.
Emma Byrne, knygos „Swearing is Good for You“ (liet. „Keiktis yra gerai“) autorė CNN pasakojo, kad yra daugybė atvejų, kuomet pacientai, patyrę dešiniojo smegenų pusrutulio pažeidimus, nustoja keiktis, nei jeigu prieš tai visą gyvenimą tai darė.
Keikimasis taip pat, panašu, gali suteikti „supergalių“, nes jis padeda geriau toleruoti skausmą.
Kilio universiteto Psichologijos mokyklos tyrėjai nustatė, kad keiksmažodžių vartojimas gali turėti skausmą mažinantį efektą. Komandos manymu, keikiantis įsijungia žmogaus prigimtinis „kovos arba pabėgimo“ (angl. „Fight-or-flight“) atsakas.
Tyrimo metu savanoriai įmerkė savo rankas į ledinį vandenį, kuriame jas turėjo išlaikyti kuo įmanoma ilgiau, kartodami savo pasirinktą keiksmažodį. Mokslininkai pastebėjo, kad savanoriai vandenyje rankas išlaikė ilgiau, kai keikėsi. Taip buvo rastas ryšys taip keikimosi ir skausmo toleravimo.
Ir nors yra daugybė tyrimų, patvirtinančių, kad nešvankybių vartojimas gali būti naudingas, yra ir tokių darbų, kurie tokioms išvadoms prieštarauja.
Du tyrėjai iš Pietinio Konektikuto valstijos universiteto nustatė, kad necenzūrinius žodžius vartojantys asmenys kaip tik gali pasirodyti labiau nesąžiningi ir kvailesni.
Tyrėjai taip pat atrado, kad net tie, kurių keiksmažodžiai netrikdo, besikeikiančius žmones vertina prasčiau, nei tuos, kurie keiksmažodžių nevartoja.
Kaip teigiama tyrime, žmonės, kurie keikiasi, yra ne tik žemesnio intelekto ir mažiau patikimi, bet ir vertinami kaip mažiau malonūs ir labiau agresyvūs asmenys.
Šio tyrimo išvados rodo, kad keiksmažodžių vartojimas, kaip ir grožis, yra subjektyvus.
