Ankstų rytą į „Šilainių sodus“ atskubėjusi Anelė sako, šių invazinių gyvių – arionų arba tiesiog šliužų išvydusi visą armiją.
„Aš visus negyvai, ar su kastuvu ar su koja“, – sako ji.
Šliužai moters lysvėse kaip reikiant pasidarbavo – nuėdė agurkų daigelius, juos teko atsodinti net kelis kartus.
„Pasodini agurko daigelį, ateini iš ryto – jau nebėra, pasodini antrą kartą ir nebėra, ir gleivės aplinkui – tai tokia kova“, – pasakoja „Šilainių sodų“ koordinatorė Evelina Šimkutė.
Pridarė eibių ir kitiems sodininkams – nugraužė salotas, prieskonines žoleles ar lapinius kopūstus. Iš kai kurių augalų belikę tik stagarai. Sodų siaubūnais pramintų šliužų neatbaido nei aitrokas skonis, nei kietoki lapai.
Neliečia tik levandų, šalavijų, krapų ar morkų. Šiųmetis lietingas pavasaris šliužams buvo itin palankus. Gyventojai sako per dieną jų surenka didžiausią kibirą.
„Nuo 5 iki 10 litrų kibirą, o jei būna lietingesnė diena, kai jie visą dieną būna aktyvūs, ne taip karšta kaip šiandien, tai ir per vieną dieną galima tą 10 litrų kibirą pririnkti. Kiekiai yra labai dideli“, – kalba E. Šimkutė.
Per kaitrą šie iki 10 centimetrų ilgio ir net 3 centimetrų storio užaugantys daržų kenkėjai tūno pasislėpę – išlenda sutemus.
Dabar pats metas juos rinkti, mat greitai šliužai dės kiaušinėlius, o jų sukrauna kelis šimtus, tad populiacija didėja milžinišku tempu. Gyventojai šliužus naikina druska.
„Norėtųsi rast humaniškesnį būdą naikint ir kontroliuot populiaciją – tai va ir viskas“, – sako E. Šimkutė.
Pakaunėje sodininkaujanti Eugenija irgi rytą vakarą tarp lysvių keliauja su kibirėliu: „Aš išsigandau, didžiuliai, tai rinkau rinkau.“
Aplink lysves barsto ir cheminius preparatus, šios melsvos granulės bent kiek nuo šliužų apsaugo
„Reikia ratu, atsargiai, kad nebūtų ant augalo ypač ant salotų, nes jei į vidų jau negerai“, – aiškina sodininkė Eugenija Savva.
Į kovą su derliaus niokotojais stoja visa sodininkų bendrija – kitaip derlius nueitų perniek.
„Mes vis tokie susitarę ir visi kovojam. Visi perkam tuos grūdelius, visi einam su kibiru rankiodami ar su maišiukais ir kovojam“, – dalijasi sodininkė.
Mokslininkai primena, kad su nuodais reikia elgtis itin atsargiai, nes šie tirpdami geriasi į dirvą, o vėliau patenka ir į daržoves.
„Tai jau yra nuodas, kuris skleidžiasi visiems ir visur, tai nėra gerai, bent jau naudot gaudykles, įkasti kažkokį plastikinį indelį, puoduką, tų nuodų įberti ten ir tie šliužai jausdami turėtų sušliaužti ten į vidų“, – kalba Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė Ingrida Šatkauskienė.
Šie sparčiai besidauginantys invaziniai gyviai jau itin plačiai paplitę, sustabdyti kenkėjus sunku, mat jie gerai ištveria permainingus orus ir mūsiškes žiemas. Tad vien rinkti šliužų jau nebeužtenka, reikia naikinti daugintis ir žiemoti palankius šabakštynus ir žaliųjų atliekų sankaupas.
„Visi karučiais ridena tas atliekas į tam tikras vietas ir kraunasi kalnai tų augalinių atliekų, šakų, visa tai pūva, drėgmė ir tai nuostabios slėptuvės šiems organizmams. Jie palenda po tais atliekom, ir ten gali daugintis, ir maitintis, ir pralaukti, kai užeina sausros karščiai“, – teigia I. Šatkauskienė.
Šliužus ėda ir retas gyvūnas ar paukštis, kažkiek sunaikina ežiai ar varlės, jaunus lesa strazdai ar antys bėgikės, bet šių lietuviai augina mažai. Dėl šliužų daromos žalos vargsta ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių sodininkai. Jau prašoma valdžios ieškoti būdų šliužų visuotiniam naikinimui, kaip tai daroma kovojant su Sosnovskio barščių paplitimu.
