Naujos higienos normos reikalauja, kad darželiuose vaikai turėtų daugiau erdvės. Tad Savivaldybėje sukamos galvos, kaip sumažinti mažųjų panevėžiečių skaičius grupėse ir padaryti tai kuo pigiau.
Pagal naująsias higienos normas, ikimokyklinio ugdymo įstaigose komplektuojant grupes, vienam vaikui iki trejų metų turi būti numatytas ne mažesnis kaip 4,3 kvadratinio metro plotas. Vyresniems jau reikalaujama 4 kvadratinių metrų ploto, o specialiųjų poreikių turinčiam vaikui – ir visų 5.
Grupėse per ankšta
Pasak Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyresniosios specialistės Zitos Satkauskienės, tai reiškia, kad darželinukai privalo turėti daugiau erdvės nei dabar. Mat paskaičiavus miesto ikimokyklinių įstaigų plotus pagal naująsias higienos normas paaiškėjo, jog kai kuriose jų nebegalima komplektuoti grupių, kuriose yra maksimalus skaičius vaikų, – reikėtų mažiausiai bent dviem sumažinti. Yra darželių, kur maksimalų auklėtinių skaičių grupėse būtina sumažinti net 3 ar 4 vaikais – tiek mažai turima ploto.
„Visų pirma, pažeidžiama vaikų erdvė“, – iškilusios problemos esmę aiškina Z. Satkauskienė, nors pripažįsta, kad toli gražu ne visuose darželiuose. Situacija juose skirtinga: vienuose yra net daugiau ploto, nei reikia, kituose – mažiau, taigi ir erdvės mažyliams ugdyti stinga. Tad tikimasi, jog politikai pritars maksimalaus vaikų skaičiaus grupėse mažinimui ir sugalvos, kaip šį procesą padaryti finansiškai neskausmingą.
Pinigų vis tiek reikės
Planuojama visose 30 ikimokyklinių Panevėžio įstaigų papildomai įsteigti 8 ankstyvojo ir 2 vyresniojo ikimokyklinio amžiaus grupes. Iš jų keturios grupės būtų steigiamos sumažėjusių 4 priešmokyklinio ugdymo grupių etatų sąskaita. Tačiau likusiose reikėtų daugiau etatų papildomoms grupėms. Ir tai Savivaldybei papildomai kainuotų apie 400 tūkst. litų.
Be to, artimiausioje ateityje turėtų atsirasti ir naujos grupės – vaikams nuo gimimo. Šiai naujovei taip pat reikia miesto valdžios pritarimo.
„Norime pasiūlyti kuo įvairesnių modelių“, – Z. Satkauskienė sakė, kad vakar vykusiame mero Povilo Vadopolo susitikime su miesto švietimo profesinių sąjungų atstovais šis klausimas taip pat nagrinėtas. Ir jis pripažino, jog problema egzistuoja, ir tam, kad ugdymo procesas Panevėžio darželiuose būtų sklandesnis, vaikų grupėse turėtų būti mažiau.
Meras patikino, jog dabar ieškoma galimybių, kaip geriau tai padaryti, kad kitąmet miesto biudžete nereikėtų ieškoti papildomų beveik pusės milijono litų.
Norėtų fondo
P. Vadopolas su profesinių sąjungų atstovais aptarė ne tik ankštus darželius, bet ir netrukus prasidėsiančius naujus mokslo metus bei tolesnę švietimo tinklo mieste pertvarką. Apsvarstyta galimybė sukurti tam tikrą fondą mokyklų direktoriams – kosmetiniam remontui. Mero tvirtinimu, dabar kai kuriose mokyklose vadovai yra ūkiškesni, kitose – mažiau. Pastarieji sugeba Savivaldybėje išsiprašyti pinigų įvairiems remontams, o gerai besitvarkantieji negauna nieko. Skiriant pinigų mokyklų kosmetiniam remontui visi gautų po lygiai.
„Teisingumo būtų daugiau. Geriems vadovams tai būtų parama, o prastesni negalėtų skųstis nesusitvarkantys“, – tikėjosi meras.
Jo teigimu, tai nebūtų labai dideli pinigai – per metus apie 100–200 tūkst. litų, numatytų biudžete atskira eilute. Žinodamos, kad gaus pinigų, mokyklos pačios galėtų planuotis, kokius darbus atlikti, turėtų daugiau atsakomybės.
Pasak P. Vadopolo, dar prieš dešimtmetį visoms mokykloms stogui remontuoti būdavo skiriama 200 tūkst. litų, tad už tuos pinigus būdavo sutvarkoma tik viena kita mokykla, o kitos laukdavo savo eilės.
„Patys tegul prisiima atsakomybę. Dabar stogai suremontuoti beveik visų. Tų pinigų nepanaudosi langams pakeisti ar naujoms durims, bet būtų kosmetiniam remontui“, – aiškino P. Vadopolas.
Ir žadėjo teikti šį pasiūlymą politikams svarstyti formuojant kitų metų biudžetą.
Daiva SAVICKIENĖ
