Lopšelius-darželius lankančioms šiauliečių atžaloms gresia nutukti, o tėvai permoka už vaikų maitinimą? Toks klausimas gali kilti apsilankius kai kuriuose mieste veikiančiuose lopšeliuose-darželiuose. Kad maisto kiekius vaikams kartais būtų sveika sumažinti, neatmeta ir pačios lopšelių-darželių vadovės. O dietologai kalba apie mūsų amžiaus rykštę, kurios ikimokyklinėse įstaigose niekas nekontroliuoja – vaikų nutukimą.
Maisto niekas nekontroliuoja
Dietologai pastebi, kad Lietuvoje daugėja nutukusių vaikų, tačiau jau ne vieneri metai niekas nebekontroliuoja, kuo maitinami darželinukai.
Anot ikimokyklinių įstaigų atstovų, per dieną mažieji gauna apie 1400-1800 kilokalorijų. Valgiaraščius sudaro bendrosios praktikos slaugytojos. Jų sudaryti valgiaraščiai tvirtinami metams. Tačiau kiek kilokalorijų realiai gauna vaikai, – nežinia.
Šiaulių visuomeninės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Josana Motiejauskaitė sako, kad dabar nebeatliekami nei maisto mikrobiologiniai tyrimai, neskaičiuojamas ir kaloringumas.
Kasdien valgo mėsą
Pasidomėjome, ką valgo vaikai. Šiuo metu mieste veikiančiuose lopšeliuose-darželiuose už dienos maisto davinį vaikui tėvai moka apie 6 litus. Lopšeliuose-darželiuose pietums duodami patiekalai atrodo itin sočiai. Keliuose lopšeliuose-darželiuose apsilankiusi „Šiaulių naujienų" žurnalistė pastebėjo, kad ne visi vaikai įveikia duodamas porcijas.
Pavyzdžiui, lopšelyje-darželyje „Saulutė„, Ežero gatvėje esančiame „Ežerėlyje“ ar „Salduvėje" vaikai beveik kasdien maitinami mėsa. Tarkim pastarajame darželinukai patiekalus su mėsa kartais valgo net du kartus per dieną. Vakar maždaug suaugusio žmogaus kumščio dydžio jautienos kukulį su bulvėmis, padažu bei burokėlių salotomis sukirtę vaikai dar gavo vištienos sriubos su duona.
Anot „Salduvės„ lopšelio-darželio darbuotojų, kasdien vaikai valgo vis kitokią mėsą, o kartą per savaitę dar gauna ir žuvies. Nepaisant priešpiečiams gaunamų vaisių ar kitų užkandžių, vaikai dar gauna pagal Europos Sąjungos paramą tiekiamo pieno stiklinę. Papildomai tiekiamo pieno nuo spalio 1-osios turėtų sulaukti ir lopšelį-darželį „Ežerėlis“ lankantys vaikai.
Pastebima, kad vaikai norėtų ne tik dešrelių, bet ir picų. Lopšelyje-darželyje „Saulutė" maždaug kartą per savaitę vaikai maitinami dešrelėmis, nors pažvelgę į sudėtį jas valgyti ryžtasi net ne visi suaugusieji.
Vaikai maitinami per sočiai?
Kad vaikai lopšeliuose-darželiuose gali būti maitinami per sočiai mano ir Ikimokyklinio ugdymo vadovų asociacijos narė bei Šiaulių sanatorinio vaikų lopšelio-darželio „Pušelė" direktorė Florina Varkalienė.
„Vaikams galbūt per didelės kalorijų normos, nes nustatyta, kad darželiuose vaikai turi gauti visos dienos kalorijų normą. Kyla klausimas, ar būtina vaikui skirti tą visos dienos normą, jeigu vaikas ir namuose dar valgo. Galbūt čia būtų galima dar kažką optimizuoti", - neatmeta F. Varkalienė.
Nutukimą suvaldytų individualus meniu
Dietologų pasisakymai – verčia sunerimti. „Pasaulyje yra tokia tendencija, kad vaikai linkę į nutukimą", - teigia dietologė Kristina Augustytė. Anot dietologės, ne kiekvienam ikimokyklinio amžiaus vaikui reikia tiek pat kalorijų.
„Labai priklauso nuo to, koks vaiko užimtumas, nuo šito daug kas priklauso", - tvirtina K. Augustytė.
Visgi vaikų nutukimą galima sustabdyti. Dietologės nuomone, nutukimo galima išvengti kiekvienam vaikui sudarant individualų valgiaraštį.
„Kaip prevencinė priemonė galėtų būti skatinamas vaiko aktyvumas", - pataria K. Augustytė.
Sotus maitinimas – ne ilgam
Gali būti, kad „suliesėti“ vaikams padės miesto valdžia, „pasinešusi“ į kitą kraštutinumą – taupyti ikimokyklinių įstaigų sąskaita. Pačios maisto produktus iš tiekėjų užsakančios ikimokyklinės įstaigos įvertindamos medikų rekomendacijas ir tėvų prašymus sergantiems, alergiškiems vaikams sudarinėja specialius meniu. Tačiau tai vargu ar bus įmanoma, jei miesto valdžia įgyvendins savo ketinimus ir darželinukų maitinimą atiduos į vienas rankas – biudžetinei įstaigai „Paslauga“. Tokias idėjas svarsto miesto valdžia, užsimojusi švietimo sistemos sąskaita sutaupyti milijonus litų.
Tai Šiauliuose – ne naujiena. Maždaug prieš dešimtmetį, kai maistas buvo tiekiamas centralizuotai, kilo skandalas – paaiškėjo, kad agurkų kainos vasaros metu buvo šoktelėjusios iki 7 litų, nors turguje jų kaina nesiekė nė lito.
Šiaulietis Seimo narys Valerijus Simulik mano, kad įvedus centralizuotą maitinimą darželiuose vaikai labiau rizikuotų likti alkani. „Vaikams reikia šilto, šviežio maisto. O kaip jį veš? Termosuose? Iš kur veš? Mano giliu įsitikinimu, perlenkiama lazda taupant ne ten, kur reikia. Jeigu privatininkai viską paims į savo rankas, tai tos porcijos ženkliai sumažės, o kaina padidės. Valgyklos – ne verslo subjektai", - teigia Seimo narys. Jis mano, kad miesto valdžiai įgyvendinus savo užmojus atsakomybės našta turėtų kristi ne ant lopšelių-darželių vadovų pečių.
„Švietimo įstatyme ir kituose įstatymuose yra numatyta, kad švietimo įstaigos vadovas yra asignavimo valdytojas, atsako už tos įstaigos veiklą, už mokytojus, techninį personalą. Ar ponas Damulevičius (savivaldybės administracijos direktorius, - red. past.) atsakys, jeigu vaikai apsinuodys, jeigu patalpos bus nesaugiai saugomos", - klausia V. Simulik.
„Gal Šiauliuose tos struktūros tarnauja kažkokiems finansiniams klanams? Ir už pinigus daro kažkokius kitokius užsakymus. Kaip Seimo narys, jeigu sužinosiu, kas tokie dalykai yra daromi, kreipsiuos į Generalinę prokuratūrą?" - žada V. Simulik.
Kitur labiau rūpinamasi vaikais
Kai kurių šalies miestų valdžios atstovai, skirtingai nei Šiaulių miesto valdžia, kritiškai pasisako apie centralizuotą darželinukų maitinimą.
„Pas mus darželiai patys pasirenka savo tiekėją. Maitinimas - arčiau vaiko. Tas maistas niekada nebus sušalęs, greitai patiekiamas vaikui, o atvežtinis maistas jau netenka vertės. Dėl centralizuoto maisto išvežiojimui nepritaria nė viena ikimokyklinė įstaiga. Nepritartų ir tėvai. Pas mus nėra nė kalbos apie centralizuotą maitinimą, nebuvo jokio pasiūlymo", - neigiamą poziciją apie centralizuotą maitinimą dėstė Panevėžio miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo specialistė Vita Satkauskienė.
Vaikų maitinimo taisyklės
Valgiaraščiai turi būti sudaromi pagal rekomenduojamas paros energijos ir maistinių medžiagų normas vaikams, atsižvelgiant į vaikų ugdymo trukmę per parą.
Maisto paruošimas ir patiekalų įvairumas turi atitikti vaikų amžiaus ypatumus ir sveikos mitybos principus bei taisykles.Vaikų maitinimui neturi būti vartojami: subproduktai (inkstai, kepenys, smegenys, plaučiai); grybai; sultinių koncentratai; saldainiai, konditerijos gaminiai su kremu ir (ar) šokoladu; nealkoholiniai gėrimai su maisto priedais (dažikliais, konservantais, saldikliais); gazuoti gėrimai; bulvių traškučiai ir kiti riebaluose virti gaminiai; žuvies konservai; nepramoninės gamybos konservuoti gaminiai; žlėgtainiai; šaltiena; genetiškai modifikuotas maistas ar genetiškai modifikuotų sudedamųjų dalių turintys produktai.Vaikai turi būti maitinami ne rečiau kaip kas 3,5–4 val.
Pusryčiams vaikas turi gauti 20–25 proc., pietums – 35–40 proc., pavakariams ar priešpiečiams – 10–15 proc. (gali būti organizuojami abu maitinimai, tada jų bendras kaloringumas turi sudaryti 10–15 proc.), vakarienei – 20–25 proc. rekomenduojamo paros maisto raciono kaloringumo, jei tokie maitinimai yra valgiaraščiuose.Tačiau, kaip šių taisyklių laikomasi, niekas nekontroliuoja.
Judita Vasiliauskaitė
