Tyrėjai teigia, kad vos truputį daugiau vidutinio ar intensyvaus fizinio aktyvumo per dieną dėka sumažėja kraujyje esančių biologinių žymenų, nurodančių uždegimą, kraujo krešulius ir cholesterolį, t.y., visus tuos dalykus, kurie didina širdies kraujagyslių ligų pavojų.
Fenomenas ypač ryškus moterims, kurių rizika sumažėjo beveik dukart tiek, kiek vyrų. Tyrimą atlikę mokslininkai tvirtina, kad jų tyrimas, kuriam vadovavo Bristolio universitetas, parodė, kad esminis elementas, padedantis sumažinti širdies ligų, kurios yra dažniausia mirties priežastis visame pasaulyje, riziką yra kraujagyslių veiklos gerinimas.
Šiam tyrimui komanda penkioms dienoms daugiau nei 1600 savanorių 60 - 64 metų amžiaus britų įtaisė širdies pulso ir judėjimo jutiklius.
Jutikliai tyrėjams rodė, kiek dalyviai neintensyviai judėjo, pavyzdžiui, dirbo sode ar lėtai vaikščiojo, ir kiek dalyviai vidutiniškai arba intensyviai judėjo – šoko, plovė žolę, greitai ėjo.
Mokslininkai taip pat ištyrė šių senjorų kraujyje esančių uždegimo, kraujagyslių veiklos ir cholesterolio biologinius žymenis.
Uždegimui nustatyti jie ieškojo C-reaktyvių baltymų, kurie gaminami kepenyse ir kurių kiekis kyla tuomet, kai kūne vyksta uždegimas, bei interleukino 6 (IL-6), uždegimo vietoje besigaminančios medžiagos.
Kraujagyslių veiklai matuoti buvo koncentruojamasi į audinių plazminogeno aktivatorių (t-PA) – baltymą, kuris tirpdo kraujo krešulius – ir E-selektiną – molekulę, kuri uždegimo metu prisitvirtina prie ląstelių.
Cholesteroliui išmatuoti buvo ieškoma lepkino – hormono, kuris padeda mums nemirti iš bado ir nepersivalgyti, bei adiponektino, kuris reguliuoja gliukozės ir sočiųjų rūgščių kiekius.
„Dėmesį sutelkėme būtent į šiuos biologinius žymenis, nes jie yra mažiau tirti ir nustatyta, kad jais remiantis galima prognozuoti širdies ir kraujagyslių ligas ir net mirtį.“ – teigė vyriausiasis tyrimo autorius, Bristolio universiteto docentas Ahmedas Elhakeemas.
Tyrėjai pamatė, kad dešimties vidutinio ar aukšto intensyvumo fizinio aktyvumo minučių dėka vyrų leptino kiekis sumažėjo 3,7 procentais, o moterų – 6,6 procentais.
Tuo tarpu 10 neintensyvaus fizinio aktyvumo minučių dėka tiek vyrų, tiek moterų t-PA lygis buvo 0,8 procento mažesnis. Tačiau dėl kiekvienų 10 neaktyvumo minučių vyrų IL-6 lygis buvo 0,6 procento didesnis, o moterų – 1,4 procento didesnis.
Mokslininkai teigia, kad jų atradimai parodo, kaip stipriai suaugusių žmonių sėdimas gyvenimo būdas gali neigiamai paveikti jų endoteliumą – kraujagyslių paviršių dengiančių ląstelių sluoksnį. Pasak „Cedars - Sinai“, įrodyta, kad endotelinis sutrikimas yra širdies smūgio rodiklis, kadangi arterijos nebegali pilnai išsiplėsti.
Todėl vyresni nei 60 metų žmonės gali sportuodami pagerinti savo kraujagyslių veiklą, ir tokiu būdu padėti sumažinti širdies kraujagyslių ligų riziką, sako tyrėjai.
„Laikotarpis nuo 60 iki 64 metų – tai svarbių pasikeitimų laikas, kai nustojama dirbti ir išeinama į pensiją, todėl gyvenimo būdo tendencijos ima kisti.“ – sako dr. Elhakeemas. – „Todėl tai gali būti puiki proga pradėti daugiau judėti. Be to, širdies kraujagyslių ligos dažniau pasitaiko vyresniems asmenims. Svarbu suprasti, kad fizinis aktyvumas gali paveikti šios amžiaus grupės riziką.“
Didžiosios Britanijos Nacionalinio sveikatos tyrimų instituto duomenimis, koronarinės širdies ligos rizika vyrams pradeda didėti po 45 metų, o moterims – po 55 metų.
Norintiems visapusiškai pagerinti širdies sveikatą Amerikos širdies asociacija rekomenduoja kas savaitę vidutiniu intensyvumu treniruotis mažiausiai 150 minučių arba aukštu intensyvumu mažiausiai 75 minutes per savaitę.
