Nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo 1990 metais šalį paliko jau daugiau kaip 300 tūkst. piliečių. Tačiau geresnio gyvenimo ir platesnių galimybių paieška užsienyje – kaip lazda su dviem galais.
Konstitucijos 12 straipsnis nurodo, jog, „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Taigi, įgydamas užsienio šalies pilietybę, emigrantas iš Lietuvos nustoja būti Lietuvos piliečiu.
Tačiau suskubta bent teisiniais pagrindais pristabdyti tautos nykimą ir sukurptas Pilietybės įstatymo projektas.
Vadovaujantis juo, teisę į dvigubą pilietybę turės visi asmenys ir jų palikuonys (vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai), pasitraukę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
Tuo tarpu Seimo Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcija siūlo leisti turėti dvigubą pilietybę visiems pasitraukusiems iš Lietuvos asmenims ir jų palikuonims. Anot projekto autorių Manto Varaškos ir Sauliaus Stomos, tūkstančiai emigrantų, pasitraukę iš valstybės po 1990 m. kovo 11 d., tebėra Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau griežtas dvigubos pilietybės draudimas neleidžia jiems įgyti piliečio statuso kitoje šalyje.
TPP frakcijos seniūnas Laimontas Dinius „balsas.lt“ sakė, kad dabartinė situacija netenkina nei išeivių, nei labai didelės Lietuvos piliečių dalies.
Esą selekciniai metodai ir lietuvių rūšiavimas į geresnius ir blogesnius yra ydingas matymas. „Ypač mums, tokiai mažai tautai“, pabrėžė L. Dinius.
J. Razma: mus riboja Konstitucija
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos frakcijos seniūno Jurgio Razmos nuomone, tokį siūlymą reikia rimtai apsvarstyti, mat galima susidurti su Konstitucijos keitimo būtinybe.
„Galima svarstyti tokį siūlymą, tik, bandant jį priimti, mes, matyt, susidursime su Konstitucijos keitimo poreikiu. Nesu tikras, kad TPP frakcijos narių idėja taip lengvai įgyvendinama – tiesiog pateikiant paprastą įstatymo pataisą. Reikėtų tikrintis pas teisininkus, ar čia nebūtų tas Konstitucijos straipsnis, kurį galima pakeisti tik referendumo būdu“, sakė konservatorius.
Tačiau dėl keblumų įteisinant „prisikėliečių“ siūlymą abejojantis parlamentaras pripažino, jog į dvigubą pilietybę žvelgia teigiamai.
„Šiaip pasisakau už plačias dvigubos pilietybės galimybes. Tiesiog, nėra čia mūsų, tų lietuvių, tiek daug, mes turime branginti tuos, kurie norėtų išlaikyti ryšį su valstybe.
Dabar pagrindinė problema yra ta, kaip mūsų galimybes riboja Konstitucija. Norų yra gerų ir plačių, bet galimybės juos įgyvendinti, nekeičiant Konstitucijos, nėra didelės“, svarstė pašnekovas.
M. Varaška: dvigubos pilietybės institutas yra prasmingas
Pakalbintas projekto autorius Mantas Varaška stebėjosi, kodėl asmenims, išvykusiems iš Lietuvos, galimybės turi būti apibrtos kažkokia kalendorine data.
„Pilietybės įstatymo projekto rengėjai turėjo drąsos ignoruoti Konstitucinio teismo išaiškinimą dėl dvigubos pilietybės kaip nepaplitusio reiškinio retrospektyvia prasme (Konstitucinis Teismas 2006 lapkričio 13 d., nagrinėjęs dvigubos pilietybės problemas, pabrėžė, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys – past.). Todėl mes siūlome tokio Konstitucinio teismo išaiškinimo dar labiau nebijoti ir suteikti tokią galimybę turėti dvigubą pilietybę ir paskutiniais dešimtmečiais išvykusiems“, dėstė M. Varaška.
Anot jo, siūlymas yra paremtas ir dvigubos pilietybės instituto prasmingumo argumentu.
„Jeigu mes norime suteikti dvigubą pilietybę asmenims, jau senų seniausiai palikusiems Lietuvą ir vargu ar kada besugrįšiantiems, o, tuo labiau, dar ir jų vaikaičiams, kurie neturi jokių realių saitų su valstybe – tai, mūsų galva, daug prasmingiau suteikti dvigubos pilietybės galimybę tiems, kurie Lietuvą paliko neseniai. Juk daugelio čia yra likusios giminės, šeimos, turtas, valdomos įmonės, akcijos ir kiti dalykai, kuriantys tamprų ryšį tarp žmogaus ir valstybės“, sakė pašnekovas.
„Prisikėliečio“ įsitikinimu, ignoruodami neseniai išvykusius emigrantus, mes tiesiog nesugrįžtamai prarasime savo šalies piliečius.
„Kalbant apie išvykusius iki 1990 m., tai dvigubos pilietybės instituto taikymas reikštų tai, kad jie, saugodami savo kitą jau turimą pilietybę, pvz., Amerikos, Kanados, galėtų įgyti ir Lietuvos.
O tiems, kurie išvykę neseniai, taikoma taisyklė būtų kitokia – jie galėtų įgyti tos šalies, kurioje yra, pilietybę, neprarasdami Lietuvos Respublikos pilietybės“, sakė M. Varaška.
Jo manymu, norinčiųjų pasilikti Lietuvos pilietybę būtų tikrai nemažai. „O ar daug tų, palikusių šalį, tarkime, daugiau kaip prieš 20 metų, susiviliotų įgyti – čia jau kur kas sunkiau prognozuoti“.
***
Sudėtinga yra priimti kolektyvinį sprendimą dėl dalykų, kurie liečia daug jautresnius mūsų tautos klodus – socialinį, istorinį, netgi mentalinį. Tačiau peršasi išvada, jog užkirsti kelią norintiems išlaikyti teisinį ryšį su gimtine asmenims, išvykusiems susikurti geresnes gyvenimo sąlygas, būtų ir nedemokratiška, ir nemoralu.
