Lietuva tiesiog nebeturi teisės vadinti save architektūrine provincija. Europa mumis rūpinasi - tai akivaizdu. Po rudenį įvykusio įspūdingo Massimiliano Fukso vizito šįkart pasisekė neką mažiau. Kovo viduryje Vilniuje viešėjo vienas garsiausių šių dienų architektų Mario Botta.
Žymusis šveicaras atvyko kartu su Milano miesto savivaldybės delegacija, kuri savo vizito svorį sustiprino garsiais vardais - Muti, Botta, Fuksu (tiesa, Massimiliano Fuksas paskutinę minutę atšaukė savo vizitą).
Naujoji savivaldybė priėmė žvaigždes
Naujojoje Vilniaus savivaldybėje architektai pristatė savo naujausius objektus Milane. Nors laikas renginiams buvo nepalankus (sekmadienis), gausiai susirinkusi auditorija gavo progą ne tiek pasigrožėti įspūdinga architektūra, kiek išgirsti autorių mintis ir užčiuopti svarbiausius akcentus, kurie visada papuošia bendravimą.
Į didžiausio pasaulyje parodų centro titulą pretenduojančio Milano parodų centro statybą pristatė šio projekto vadovas ir M. Fukso asistentas architektas Giorgio Martocchia. Pagrindinė projekto idėja - humanizuoti gigantišką statinį sudėliojant parodų paviljonus aplink kilometro ilgio pėsčiųjų alėją. Ši alėja bus dengta stikliniu "landšaftiniu" stogu. Vienas svarbiausių M. Fukso reikalavimų projektuojamiems pastatams - emocija. Šiuo atveju į parodų kompleksą jis pažvelgė kaip į landšafto objektą, kuris turi išsiskirti net miestą supančių Alpių fone. Milžinišką pastatų kompleksą M. Fuksas papuošė gigantiškus kraterius primenančiais švieslangiais, kurie leis neklystamai atpažinti "Fierra di Milano" iš bet kokio atstumo. Prezentaciją papildė įspūdingi statybų vaizdai bei įdomūs Milano raidos komentarai.
Opera - Milano akies vyzdys
Mario Botta pristatė garsiojo operos teatro "La Scala" rekonstrukcijos projektą. Deja, pristatymą lydėjo melsvai nespalvotų ir sunkiai įžiūrimų skaidrių projekcijos. Didžiąją pasakojimo dalį sudarė teatro istorijos faktai. Tačiau tokia neišvaizdi prezentacija, atrodo, tik dar labiau paryškino sprendimo grožį. "La Scalai" startas duotas XVIII amžiuje, kai Milanas paaukojo XIV amžiaus bažnyčią ir vienuolyną tam, kad trokštamas operos teatras iškiltų pačioje geriausioje vietoje. Vėliau teatras buvo daug kartų rekonstruotas, apaugo priestatais. Paskutinis ir nelabai vykęs perstatymas įvyko po Antrojo pasaulinio karo, per kurį pastatas gerokai nukentėjo.
Dabartinei rekonstrukcijai Milano savivaldybė ryžosi tik tada, kai pastatą eksploatuoti tapo nebesaugu. Konkursą laimėjo nuosaikesnis M. Bottos projektas, kurio esmė - nugriauti visus antstatus ir priestatus, atkurti pirminį projektą, o naujus poreikius patenkinti 2 naujais antstatais - elipsės ir kubo formos. Kubas atiteko techninei scenos įrangai, o elipsėje įkurdintos trūkstamos patalpos.
Pavydėti galima ir išprusimo
Šis, mūsų akimis žiūrint, drąsus sprendimas susilaukė daugiausiai auditorijos klausimų. Pagrindiniai - apie statybas senamiestyje. "Senieji pastatai ne visada buvo vertingi, tačiau jie, kaip istorijos liudininkai, įgijo neabejotiną vertę. O nauja statyba galima tik tiek, kiek ją priima senieji pastatai", - teigė M. Botta. Beje, į kai kuriuos klausimus ėmėsi atsakyti ir paskaitoje dalyvavęs Milano miesto vicemeras S. Carrubba. Pasak jo, "La Scala", didžiausias Milano turtas, pirmiausia yra opera ir tik paskui pastatas. Todėl miestas, siekdamas gyventi pilnakraujį gyvenimą, visada yra priverstas daryti didesnius ar mažesnius pakeitimus. Nuo to jis tampa tik patogesnis ir gražesnis. Manytume, visai lietuviškajai auditorijai toks valdininkų bei visuomenės išprusimas sukėlė baltą pavydą.
Svečių grafikas buvo itin įtemptas, vis dėlto pavyko suorganizuoti M. Bottos apsilankymą Lietuvos architektų sąjungoje. Malonus, nors ir trumpas, bendravimas leidžia tikėtis, kad vertinga pažintis šiuo vizitu nepasibaigs.
“Statybų pilotas”