Bet tuo suabejojo premjerė, anuomet irgi kandidatė į prezidentes Ingrida Šimonytė – niekas iš jos štabo žvalgybai nepateikė jokio narių ar rėmėjų sąrašo, pagal kurį būtų galima tikrinti žmones. „Niekaip neįsivaizduoju, kas būtų pajėgęs net parengti tokio detalumo narių, savanorių ar rėmėjų sąrašus, kuriuos būtų galėjusi detaliai tikrinti kokia nors trečioji šalis. Išskyrus patį štabą. Kurių jis nerengė ir niekam neteikė. Juk jų negalėjo suformuoti ChatGPT?“ – stebėjosi politikė.
Paklaustas apie tai Valstybės saugumo departamento direktorius D. Jauniškis aiškina, kad informaciją apie tai, kas tiksliai patenka į kandidatų aplinką, galima gauti įvairiais būdais.
„Yra įvairūs žvalgybos metodai. Sakykime, informacija apie tuometinių kandidatų į prezidentus aplinką, jinai yra surinkta įvairiais būdais. Įkrenta tam tikros pavardės, kurias mes privalome pasitikrinti. Aš tik priminsiu, kad tais metais Jungtinėse Valstijose buvo ką tik nugriaudėjęs skandalas apie Rusijos kišimąsi (į rinkimus), taip pat tam tikrose Europos valstybėse. Tai tuo metu aišku, kad tas dėmesys buvo sukoncentruotas į rinkimus. Tuo labiau, kad ir patys politikai visą laiką klausdavo, ar yra kažkokių apraiškų, kad Rusija turi intencijų ir norų kištis. Tai, be abejo, tam tikra informacija irgi yra surenkama įvairiais būdais žinant arba spėjant, kad tas žmogus gali būti tame štabe, jis yra patikrinamas“, – ketvirtadienį tv3.lt portalo laidoje „Dienos pjūvis“ teigė D. Jauniškis.
Perklaustas, ar tai reiškia, kad buvo tikrinami ir asmenys, kurie spėjamai patenka į kandidato štabą ir aplinką, Valstybės saugumo departamento vadovas patikslino mintį, jog tikrinami tik asmenys, kurie tikrai patenka į štabą.
„Ne, turint tikrus duomenis, atsiprašau. Čia jokių spėjimų negali būti“, – teigė D. Jauniškis.
„Dar kartą sakau, kad nebuvo vykdomi jokie žvalgybos veiksmai ar, sakykime, sankcionuoti veiksmai. Tiesiog buvo patikrinta duomenų bazėse, ar nėra kažkokių kontržvalgybinių grėsmių. Ir viskas, tuo istorija užsibaigė. Nes jeigu nerandama, tai ir neišvirsta į kažkokius žvalgybos veiksmus. Tuo labiau ta visa informacija jokiais būdais negali būti perduodama trečiosioms šalims ar kažkam. Užsakymų Valstybės saugumo departamentas niekada nevykdė ir nevykdys“, – pridūrė Lietuvos žvalgybos vadovas.
Istorija prasidėjo 2019 m. balandį, kai Valstybės saugumo departamento pareigūnas, kuris šiuo metu jau yra viešai įvardytas kaip Tomas Gailius, kreipėsi į tuometinį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką, nurodydamas, jog vadovybės nurodymu 2018-2019 m. žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
Valstybės saugumo departamentas yra atsakingas už žvalgybą ir kontržvalgybą visuomeninėje politinėje, ekonominėje, mokslo, technologijų, informacinės veiklos srityse, diplomatinės tarnybos ir kitų užsienyje veikiančių Lietuvos institucijų saugumo srityje bei už valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos apsaugą.
Į departamento veiklos lauką nepatenka tik kariniai reikalai. Ši Lietuvos žvalgybos institucija yra atskaitinga Seimui ir prezidentui, jos direktorių Seimo pritarimu skiria prezidentas.
Kuo galėtų būti blogai rinkti tokią informaciją?
Kadangi Valstybės saugumo departamento veiklos tikslas yra rinkti informaciją ir numatyti kylančias rizikas, daug kas stebisi, kodėl šiuo atveju Pranešėjui kilo dvejonių dėl informacijos rinkimo apie kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinką. Atrodo, kad Valstybės saugumo departamentas taip ir turėtų elgtis, nes prie kandidatų gali prisišlieti įvairaus plauko rėmėjų, kai kurie gali būti susiję su Rusija ar kitomis priešiškomis valstybėmis.
Problema kyla tuo atveju, jeigu G. Nausėdos komandos nariai ir potencialūs rėmėjai buvo tikrinami paprašius pačiam G. Nausėdai.
Įstatymuose nenumatyti atvejai, kad į žvalgybos instituciją galėtų kreiptis jokių pareigų nacionalinį saugumą užtikrinančiose institucijose neinantys asmenys, o G. Nausėda tuo metu buvo tik kandidatas, su tikimybe laimėti prezidento postą.
Jeigu būtų įrodyta, kad G. Nausėda paprašė surinkti informaciją prevenciškai, kad komandoje ar tarp rėmėjų išvengtų tamsią reputaciją turinčių žmonių, tuomet susidarytų situacija, kai vienas kandidatas turi išskirtines sąlygas, tačiau žvalgybos institucijos turi būti politiškai neutralios, laikytis teisėtumo, visuomenės ir valstybės intereso viršenybės bei politinio neutralumo principų.
Pažymėtina, kad, pasak Pranešėjo, informacija apie G. Nausėdos komandos žmones ir potencialius rėmėjus buvo renkama patikrinant duomenų bazėse. Šiuo atveju niekas nekalba apie asmenų pokalbių klausymąsi, komunikacijų perėmimą ar stebėjimą.
Gitano Nausėdos pozicija
Prezidentas G. Nausėda sako neprašęs Valstybės saugumo departamento tikrinti savo komandos narių ar potencialių rėmėjų nei tiesiogiai, nei per savo atstovus ir nebūtų galėjęs to padaryti, mat neužėmė jokių oficialių pareigų.
„Aš nesu jokių prašymų teikęs, pagaliau kaip aš galėčiau“, – dar 2020 m. žurnalistams sakė G. Nausėda, pabrėždamas, kad 2018 m. pradžioje buvo tik SEB banko vyriausiasis ekonomistas, o paskui apskritai neturėjo darbo, nes paskelbė kandidatuosiantis rinkimuose.
Įtarimų, kad G. Nausėda galėjo paprašyti Valstybės saugumo departamento patikrinti komandos narius ir rėmėjus kyla, mat, Pranešėjo teigimu, jam buvo pateikti lapai su pavardėmis, o juos perdavęs departamento direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis nurodė, neva sąrašas gautas iš G. Nausėdos.
Dariaus Jauniškio pozicija
Valstybės saugumo departamento direktorius D. Jaunkiškis prieš dvejus metus ir dabar teigia, kad G. Nausėda tiesiogiai ar per atstovus neprašė patikrinti asmenų iš savo komandos ar potencialių rėmėjų, bet pripažįsta, jog buvo tikrinamos visų kandidatų aplinkos, nes žvalgyba privalo įsitikinti, kad nėra jokių kontržvalgybinių rizikų.
Kontržvalgybinės rizikos reiškia vidaus rizikos veiksnius – tarkime, VSD turėtų užkardyti, kad potencialaus kandidato aplinkoje nebūtų asmenų, susijusių su Rusija, Baltarusija ir panašiai.
„Tai tiesiog yra departamento prievolė. Mes turime tikrinti kandidatus idant išvengtume tam tikrų grėsmių nacionaliniam saugumui. Mes patikriname tam tikrus sąrašus, jeigu ta informacija įkrenta, o informaciją mes turime teisę rinkti pagal įstatymą įvairiais būdais – tiek techninėmis priemonėmis, tiek žmogiškosios žvalgybos priemonėmis. Tai jeigu tu gauni tam tikrą informaciją, tu ją prasitikrini. Tiesiog, ar nėra kažkokių kontržvalgybinių rizikų. Jeigu nėra, tai ta informacija keliauja į šiukšlių dėžę ir tiek. Bet tai tiesiog departamento prievolė. Manau, mes būtume daug daugiau kritikuojami, jeigu išlįstų tam tikri faktai apie kandidatus, o mes jų būtume nepatikrinę“, – TV3 laidoje „Dėmesio centre“ sakė D. Jauniškis.
D. Jauniškis sako, jog iki tapimo prezidentu nepažinojo G. Nausėdos, yra keletą kartų matęs restoranuose: „Ne, mes nesame bendravę. Aš esu jį matęs galbūt keliuose restoranuose, kadangi pats vilnietis, eidavau pavalgyti“.
Pasak Valstybės saugumo departamento direktoriaus, žvalgyba tikrino visų kandidatų artimas aplinkas ir tai esą buvo daroma pagal įstatymus bei paties departamento iniciatyva.
Tačiau premjerė I. Šimonytė, kuri irgi dalyvavo prezidento rinkimuose ir pralaimėjo G. Nausėdai, viešai suabejojo tokia D. Jauniškio versija, nes jos štabas departamentui neteikė komandos narių ar rėmėjų sąrašo.
Istorija prasidėjo 2019 m. balandį, kai Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnas, kuris šiuo metu jau yra viešai įvardytas kaip Tomas Gailius, kreipėsi į tuometinį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką, nurodydamas, jog vadovybės nurodymu 2018-2019 m. žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką. VSD yra atsakingas už žvalgybą ir kontržvalgybą visuomeninėje politinėje, ekonominėje, mokslo, technologijų, informacinės veiklos srityse, diplomatinės tarnybos ir kitų užsienyje veikiančių Lietuvos institucijų saugumo srityje bei už valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos apsaugą. Į VSD veiklos lauką nepatenka tik kariniai reikalai. Ši Lietuvos žvalgybos institucija yra atskaitinga Seimui ir prezidentui, jos direktorių Seimo pritarimu skiria prezidentas. Įdomu tai, kad pirmoji skandalo banga kilo 2020 m., kai baiginėjosi pirmoji VSD direktoriaus Dariaus Jauniškio kadencija. Tačiau nepaisant to D. Jauniškio paskyrimą dar penkeriems metams palaikė visos parlamentinės frakcijos, prieš buvo tik V. Bakas, Petras Gražulis, Naglis Puteikis, Algirdas Sysas, susilaikė Jaroslav Narkevič, Irina Rozova, Valerijus Simulik, Zenonas Streikus ir Povilas Urbšys. Kuo galėtų būti blogai rinkti tokią informaciją? Kadangi VSD veiklos tikslas yra rinkti informaciją ir numatyti kylančias rizikas, daug kas stebisi, kodėl šiuo atveju Pranešėjui kilo dvejonių dėl informacijos rinkimo apie kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinką. Atrodo, kad VSD taip ir turėtų elgtis, nes prie kandidatų gali prisišlieti įvairaus plauko rėmėjų, kai kurie gali būti susiję su Rusija ar kitomis priešiškomis valstybėmis. Problema kyla tuo atveju, jeigu G. Nausėdos komandos nariai ir potencialūs rėmėjai buvo tikrinami paprašius pačiam G. Nausėdai. Įstatymuose nenumatyti atvejai, kad į žvalgybos instituciją galėtų kreiptis jokių pareigų nacionalinį saugumą užtikrinančiose institucijose neinantys asmenys, o G. Nausėda tuo metu buvo tik kandidatas, su tikimybe laimėti prezidento postą. Jeigu būtų įrodyta, kad G. Nausėda paprašė surinkti informaciją prevenciškai, kad komandoje ar tarp rėmėjų išvengtų tamsią reputaciją turinčių žmonių, tuomet susidarytų situacija, kai vienas kandidatas turi išskirtines sąlygas, o žvalgybos institucijos turi būti politiškai neutralios. Panašiai būtų galima vertinti ir Pranešėjo pateiktą informaciją, esą buvo pavesta surinkti informaciją apie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirminiuose rinkimuose dalyvavusį politiką, buvusį diplomatą Vygaudą Ušacką. Jeigu būtų įrodyta, jog ši informacija buvo renkama siekiant įrodyti, jog V. Ušackas yra prorusiškas ir pasitarnaujant kitam konservatoriui Žygimantui Pavilioniui, tokiu būdu tai būtų tiesioginis dalyvavimas politiniuose reikaluose, būtų pažeisti teisėtumo, visuomenės ir valstybės intereso viršenybės, politinio neutralumo principai. Pažymėtina, kad, pasak Pranešėjo, informacija apie G. Nausėdos komandos žmones ir potencialius rėmėjus buvo renkama patikrinant duomenų bazėse, o apie V. Ušacką – viešuose šaltiniuose. Šiuo atveju niekas nekalba apie asmenų pokalbių klausymąsi, komunikacijų perėmimą ar stebėjimą. Gitano Nausėdos pozicija Prezidentas G. Nausėda sako neprašęs VSD tikrinti savo komandos narių ar potencialių rėmėjų nei tiesiogiai, nei per savo atstovus ir nebūtų galėjęs to padaryti, mat neužėmė jokių oficialių pareigų. „Aš nesu jokių prašymų teikęs, pagaliau kaip aš galėčiau“, – dar 2020 m. žurnalistams sakė G. Nausėda, pabrėždamas, kad 2018 m. pradžioje buvo tik SEB banko vyriausiasis ekonomistas, o paskui apskritai neturėjo darbo, nes paskelbė kandidatuosiantis rinkimuose. Įtarimų, kad G. Nausėda galėjo paprašyti VSD patikrinti komandos narius ir rėmėjus kyla dėl to, jog, Pranešėjo teigimu, jam buvo pateikti lapai su pavardėmis, o juos perdavęs VSD direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis nurodė, neva sąrašas gautas iš G. Nausėdos. Dariaus Jauniškio pozicija VSD direktorius D. Jaunkiškis prieš dvejus metus ir dabar teigia, kad G. Nausėda tiesiogiai ar per atstovus neprašė patikrinti asmenų iš savo komandos ar potencialių rėmėjų, bet pripažįsta, jog buvo tikrinamos visų kandidatų aplinkos, nes žvalgyba privalo įsitikinti, kad nėra jokių kontržvalgybinių rizikų. Kontržvalgybinės rizikos reiškia vidaus rizikos veiksnius – tarkime, VSD turėtų užkardyti, kad potencialaus kandidato aplinkoje nebūtų asmenų, susijusių su Rusija, Baltarusija ir panašiai. „Tai tiesiog yra departamento prievolė. Mes turime tikrinti kandidatus idant išvengtume tam tikrų grėsmių nacionaliniam saugumui. Mes patikriname tam tikrus sąrašus, jeigu ta informacija įkrenta, o informaciją mes turime teisę rinkti pagal įstatymą įvairiais būdais – tiek techninėmis priemonėmis, tiek žmogiškosios žvalgybos priemonėmis. Tai jeigu tu gauni tam tikrą informaciją, tu ją prasitikrini. Tiesiog, ar nėra kažkokių kontržvalgybinių rizikų. Jeigu nėra, tai ta informacija keliauja į šiukšlių dėžę ir tiek. Bet tai tiesiog departamento prievolė. Manau, mes būtume daug daugiau kritikuojami, jeigu išlįstų tam tikri faktai apie kandidatus, o mes jų būtume nepatikrinę“, – TV3 laidoje „Dėmesio centre“ sakė D. Jauniškis. D. Jauniškis sako, jog iki tapimo prezidentu nepažinojo G. Nausėdos, yra keletą kartų matęs restoranuose: „Ne, mes nesame bendravę. Aš esu jį matęs galbūt keliuose restoranuose, kadangi pats vilnietis, eidavau pavalgyti“. Pasak VSD direktoriaus, žvalgyba tikrino visų kandidatų artimas aplinkas ir tai esą buvo daroma pagal įstatymus bei paties departamento iniciatyva. Premjerė Ingrida Šimonytė, kuri irgi dalyvavo prezidento rinkimuose ir pralaimėjo G. Nausėdai viešai suabejojo tokia D. Jauniškio versija, nes jos štabas VSD neteikė komandos narių ar rėmėjų sąrašo.
