Tačiau žinant, kad rusai planuoja savo veiksmus ir atidžiai apsvarsto bet kokias galimybes, tikrai galima suabejoti dabartine Rusijos vadovų reakcija ir pasipiktinimu, kaip čia taip Turkija išdrįso pasielgti.
Rusija tikėjosi lėktuvo numušimo
Rusijos lėktuvo sunaikinimas Turkijos oro pajėgomis seniai Rusijos planuotas ir numatytas veiksmas. Ne vieną, ne du ir ne tris kartus Rusijos orlaiviai pažeidė oro erdvę arba buvo labai arti Turkijos sienos, lyg ten būtų buvę didžiausias ISIS susikaupimas ir bazės. Taip pat Rusija su Jungtinėmis Valstijomis sutarė dėl savo oro atakų koordinavimo.
Tačiau veikiant šiame multinacionaliniame veiksmų teatre, Rusijos pilotai nesugeba "suprasti" anglų kalbos. Rusų lakūnai tiesiog visus ignoravo, kaip jie tai, kol kas, sėkmingai daro virš Baltijos jūros. Galima būtų daryti prielaidą, kad jie gavo įsakymą - tylėti ir neatsakinėti. Tokiu būdu susidarė prielaida, kad anksčiau ar vėliau tie nebylūs ir nežinomi Rusijos lakūnai bus nukauti, kai jie pažeis suverenios Turkijos oro erdvę. Taip ir įvyko.
Situacija surežisuota iki smulkmenų. Rusijos lėktuvai skraido per mažą Turkijos "apendicitą", kad numušimo atveju, tiesiog iš inercijos nukristų Sirijos teritorijoje.
Lėktuvo katastrofa leis užvaldyti regioną
Rusija iš anksčiau yra dislokavusi priešlėktuvinį kompleksą S300, kurio raketos gali naikinti orlaivius iki 150 km nuotolyje nuo paleidimo sistemos. S300 yra gana gerai NATO šalims žinomas kompleksas su kuriuo jau teko susidurti koalicijai ir sėkmingai neutralizuoti įvairiuose šalyse. Tačiau "staiga", tuoj pat po Rusijos orlaivio numušimo, Rusija pareiškė, kad siunčia į Siriją naujausią savo kompleksą - S400 kurio šaudymo nuotolis jau gerokai didesnis ir siekai 400 km. Lyg ISIS turėtų didelį oro laivyną, kuris kelią grėsmę Rusijos oro bazei Latakoje.
To pasekoje Rusija jau gali kontroliuoti beveik visą Sirijos oro erdvę, dalį Turkijos, Izraelį ir visus jūros kelius, vedančius į Siriją. Kitais žodžiais tariant, be Rusijos leidimo nei vienas koalicijos lėktuvas negali saugiai skristi Sirijos oro erdvę ir kovoti prieš ISIS.
Vakarų šalys, apart Prancūzijos, laikosi atokiai nuo Rusijos primetamos draugystės. O Rusijai žūtbūt reikalinga bendra su Vakarais koalicija ir nesvarbu kur: ar tai Sirijoje, ar kitoje šalyje. Svarbu ne tik de facto, bet ir de jure įrodyti, kad sankcijos Rusijai baigėsi, be jos (Rusijos) vakarai negali gyventi ir Rusija yra tas vienintelis "taikos" katalizatorius. Todėl dabartinis dislokavimas leis Rusijai visiškai diktuoti savo sąlygas bet kam, kas kovoja su ISIS, ir Rusija turi visas priemones neleisti Vakarų koalicijai kovoti prieš Bašarą Al Asadą ar ISIS.
Rusija pasilieka teisę sau toliau remti Al Asado režima, naikinat, deginant, žudant bet kokį pasipriešinimą. Ir tai neturi nieko bendro su ISIS. Tai neturi nieko bendro netgi su Sirija. Priežastis yra sankcijos ir Vakarų šalių veiksmų supančiojimas visoje Europoje.
