Liepos 31-ąją turėjo būti likviduota Valstybinė kiaulių veislininkystės stotis Jadvimpolio kaime (Radviliškio rajonas), tačiau likvidavimo terminas pratęstas. Darbuotojams pasiūlyta be išeitinių kompensacijų pereiti dirbti į prie Šiaulių veikiančią AB „Lietuvos veislininkystė“. Ministerijos atstovų aiškinimai apie socialines garantijas ir garantuotą darbą žmonių neįtikino.
Sukėlė įtarimų
Į redakciją kreipėsi Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties darbuotojai. Jie aiškino prieš keletą mėnesių sulaukę pranešimų apie darbo sutarties nutraukimą – įmonė likviduojama.
Pasak darbuotojų, jiems buvo pasiūlyta darbo sutartį, kuri turėjo būti nutraukta liepos 31-ąją, pratęsti dar iki rugpjūčio 10 dienos. Vėliau visiems, kuriems bus pasiūlyta, pereiti dirbti į kitą įmonę – AB „Lietuvos veislininkystė“. Jos 97,7 procento akcijų valdo valstybė, likusią dalį – privatūs asmenys. Akcinė bendrovė įkurta metų pradžioje sujungus AB „Šiaulių regiono veislininkystė“ su AB „Marijampolės veislininkystė“.
„Sutikusiems pereiti darbuotojams nebus mokama išeitinė kompensacija už išdirbtą darbo stažą. Bus tik sumokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas. Pilnai atsiskaitoma tik su nesutikusiais dirbti naujoje darbovietėje“, – pasakojo žmonės, įtariantys, kad toks būdas nėra teisingas.
Daugelis darbuotojų Valstybinėje kiaulių veislininkystės stotyje sakė išdirbę po 10-15, o kai kas – 20 ar net daugiau metų.
„Kalbama neva darbo stažas nenutrūks, tačiau, ar iš naujo darbdavio gausime išeitines pašalpas ir už stotyje išdirbtus metus?“ – klausė į redakciją kreipęsi žmonės.
Įtarimų darbuotojams sukėlė ir Jadvimpolio kaime liksiančio skyriaus ateitis. Žmonės labai abejojo, ar čia bus vykdomas mokslinis darbas, nes specialistams, turintiems aukštąjį išsilavinimą, buvo pasiūlyta dirbti sargais ar kitos su ankstesniu darbu nesusijusios pareigos.
Vietoj susirinkimo – pokalbiai kabinete
Tądien, kai „Šiaulių krašto“ žurnalistas nuvyko į Valstybinės kiaulių veislininkystės stotį, darbuotojai buvo sukviesti į susirinkimą.
Pakalbinome likvidavimo komisijos narius, atstovaujančius Žemės ūkio ministeriją: Žemės ir maisto ūkio departamento direktoriaus pavaduotoją Joną Lisauską, Finansų ir biudžeto departamento Biudžeto skyriaus vyriausiąją specialistę Rūtą Pupkaitę-Jurgutienę ir Teisės departamento Pirmojo skyriaus vedėjo pavaduotoją Modestą Važnevičių. Paaiškėjo, jog susirinkimo nebus.
„Su kiekvienu darbuotoju kalbėsimės individualiai. Jiems bus įteikti pranešimai apie įmonės likvidavimo termino pratęsimą ir pasiūlymai pereiti į kitą įmonę“, – aiškino M. Važnevičius.
J. Lisauskas pridūrė, jog darbo gali netekti tik trys ar keturi žmonės. Jis neigė gandus, kad atleis beveik pusę dirbančiųjų. „Kas tuomet šers kiaules?“ – klausimu atsakė J. Lisauskas.
Kol salėje bendravome su darbuotojais, į direktoriaus kabinetą buvo pakviestas pirmasis žmogus. Jam išėjus, buvo pasiūlyta ateiti kitam. Žmonių kantrybė trūko.
„Kodėl kviečiate po vieną? Kodėl neateinate pašnekėti? Juk buvom kviesti į susirinkimą. Niekur mes po vieną neisim, jei eisim, tai visi“, – sakė žmonės ir ėmė buriuotis prie stoties direktoriaus Stanislovo Rimkevičiaus kabineto.
Tarpduryje pasirodžiusi Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento Biudžeto skyriaus vyriausioji specialistė R. Pupkaitė-Jurgutienė aiškino: jeigu jie atsisako dirbti, tuomet – „skirstomės“. „Laiko turėjot užtektinai pagalvoti“, – sakė ji. Į tai darbuotojai reagavo: „Galit patys kiaules šerti“.
Vengdami tolesnio konflikto, ministerijos atstovai sutiko su darbuotojais pasikalbėti.
Apgaulė ar slapti susitarimai
Jie tvirtino, kad socialinės garantijos ir išmokos už išdirbtus metus galios ir naujoje darbovietėje. Į darbuotojų klausimą, ar jie dirbs pagal seną darbo sutartį, ar bus pasirašyta nauja, Teisės departamento Pirmojo skyriaus vedėjo pavaduotojas M. Važnevičius atsakė: „Žinoma, pagal naują“.
„Jei įmonę likviduojam, atsiskaitom pagal įstatymus, o tada stoties perėmėjas pats sprendžia, ką priimti į darbą, o kas bus nereikalingas“, – argumentus dėstė darbuotojai.
„Mums dabar svarbu žinoti, kiek jūsų liks dirbti. Jei visi atsisakote pereiti, tuomet gyvulius išskerdžiam, o jūs liekat be darbo“, – kitus argumentus turėjo R. Pupkaitė-Jurgutienė.
Tai darbuotojus supykdė: jie piktinosi, esą kiaulėmis ministerija rūpinasi labiau. Viena iš darbuotojų tvirtino, jog jai, išdirbusiai įmonėje 15 metų, naudingiau atsisakyti siūlomo darbo. „Nenoriu būti apgauta. Prarasti išeitinę išmoką man nenaudinga“, – sakė ji.
Darbuotojai sutiko pasirašyti tik pasiūlymą galiojančią darbo sutartį pratęsti iki rugpjūčio 10 dienos.
Redakcijos žiniomis, iš 38 dirbančiųjų pereiti į kitą įmonę be išeitinių kompensacijų sutiko mažiau nei pusė.
Nauja darbo sutartis – nauji santykiai
Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjas, vyriausiasis darbo inspektorius Zenonas Griguola „Šiaulių kraštui“ aiškino, kad likviduojant įmonę turėtų būti išmokamos išeitinės kompensacijos už išdirbtą darbo stažą bei nepanaudotas atostogas.
„Jeigu darbuotojui siūlomas darbas kitoje įmonėje, kuri yra likviduojamos įmonės teisių perėmėja, ir jis su tuo sutinka, išeitinė pašalpa už darbo stažą nepriklauso“, – sakė skyriaus vedėjas.
Pasak jo, jeigu naujojoje darbo vietoje pasirašoma nauja darbo sutartis, darbo stažas skaičiuojamas iš naujo.
„Jeigu iš vienos darbovietės į kitą buvo perkelta darbdavių susitarimu ir yra raštiškas darbdavių susitarimas dėl darbuotojo perkėlimo, darbo santykių ir buvusių įsipareigojimų darbuotojo atžvilgiu tęstinumą, tuomet darbo stažas nenutrūksta“, – sakė Z. Griguola.
Redakcijai pavyko susipažinti su liepos 26-ąją pasirašyta darbdavių sutartimi. Joje nurodytos tokios susitarimo dėl darbuotojų perkėlimo iš Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties į AB „Lietuvos veislininkystė“ sąlygos: išmokėti darbuotojams priklausančias pinigų sumas, įskaitant pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas (išskyrus išeitines išmokas), nebloginti jų darbo bei apmokėjimo sąlygų, įskaityti jų nepertraukiamą darbo stažą Valstybinėje kiaulių veislininkystės stotyje į darbo stažą AB „Lietuvos veislininkystė“.
Gardus kąsnis
Likviduojant Valstybinę kiaulių veislininkystės stotį, visas jos valdomas turtas, kuris nepriklausomo turto vertintojo įvertintas beveik 5,2 milijono litų, kaip papildomas valstybės įnašas būtų perduotas AB „Lietuvos veislininkystė“, didinant šios bendrovės įstatinį kapitalą. Akcijas valdytų Žemės ūkio ministerija.
Beveik 5,2 milijono litų turto ir 4-5 milijonai litų Veislininkystės stoties gaunamų pajamų, kurios anksčiau patekdavo į šalies biudžetą, yra gardus kąsnis, jeigu akcinė bendrovė bankrutuotų arba būtų sumanyta steigiamą skyrių privatizuoti. Darbuotojai pasakojo, jog jau anksčiau girdėję gandus, kad čia ruošiama vieta vieno įtakingo Radviliškio politiko sūnui.
Žemės ūkio ministerijos atstovai susitikime su stoties darbuotojais, aiškino, jog biudžetinė įstaiga negali auginti kiaulių. Buvo remiamasi neva „Saulėlydžio komisijos“ rekomendacijomis sumažinti valstybės biudžetinių įstaigų skaičių.
Ministro Pirmininko tarnyba redakciją informavo, jog „Saulėlydžio komisija“ klausimo dėl Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties veiklos nutraukimo nesvarstė ir jokių rekomendacijų dėl to nėra pateikusi.
S. Juškevičius