Prieš keletą metų „Bank of America“ nusprendė išsiaiškinti, ar jo darbuotojų darbingumas priklauso nuo jų tarpusavio bendravimo intensyvumo ir kolektyvo susitelkimo. Banko vadovybė paprašė 90 darbuotojų keletui savaičių prisisegti specialius įrenginius su nedidukais sensoriniais įrenginiais, kurie turėjo išmatuoti ir įrašyti jų judesius bei balso toną pokalbių metu.
Tyrimas parodė, kad didžiausiu darbingumu pasižymi draugiški kolektyvai, kuriuose kolegos dažnai kalbasi vieni su kitais. Kad paskatintų darbuotojus bendrauti, bankas pakeitė pietų pertraukų tvarkaraščius, kad jie taptų grupiniais, o ne individualiais, kaip buvo anksčiau. Darbo našumas išaugo 10 proc., tvirtina Michaelas Arena, buvęs „Bank of America“ personalo direktorius, kuris padėjo vykdyti tyrimą.
Permainų blakės
Tačiau panašu, kad tokia minėtam tyrimui panaudota sekimo įranga dabar žavi vis daugiau kompanijų, kurios ją naudoja ne tik pavieniams tyrimams. Prie diržų prisegti ar į ofisų baldus įmontuoti naujausi sensoriniai įrenginiai įrašo, kaip dažnai žmonės nueina nuo savo darbo vietos, kada ir kiek tariasi su savo kolegomis, kaip dalyvauja susitikimuose.
Kompanijos tvirtina, kad šie įrenginiai leidžia jiems surinkti informaciją apie darbuotojų darbą, kurią kitais būdais gauti yra labai sunku. Išanalizavę gautą informaciją, darbdaviai padaro kai kada smulkius, o kartais ir reikšmingus pakeitimus personalo valdymo sistemoje. Permainos gali paliesti viską: nuo pokyčių pertraukų tvarkaraštyje ir kavos pertraukų iki atskirų darbuotojų grupių pakeitimų. Tikslas būna vienas – paskatinti darbuotojus bendradarbiauti ir padidinti jų darbo našumą.
Sekimo įrangos gynėjai tvirtina, kad šiuolaikinis pasaulis vienaip ar kitaip vis tiek yra užpildytas elektroniniais įrenginiais, leidžiančiais sekti žmogų. Apie darbuotojo buvimo vietą, pavyzdžiui, galima sužinoti iš signalo, pasiųsto jo išmaniuoju telefonu, arba korporatyvinės magnetinės kortelės, patvirtinančios jo tapatybę. Be to, kol kas daugelyje kompanijų ši įranga darbuotojams nėra privaloma. Jie gali jos atsisakyti.
„Ir visgi duomenų apie žmogaus elgesį rinkimas yra pakankamai slydi tema“, – pastebi Dave‘as Lathropas, kompanijos „Steelcase“ ateities ofisų projektavimo padalinio direktorius. Ši kompanija kuria sensorinius sekimo įrenginius verslui ir jau naudoja juos savo ofise.
Liks ar išeis
Asmeninė informacija, surinkta sensoriniu įrenginiu, iš tiesų daug papasakoti apie darbuotoją: pagal žmogaus gestus ir judesius netgi galima nustatyti, ar šis darbuotojas greitai paliks kompaniją, ar jis paprašys didesnio atlyginimo.
Sensoriniai įrenginiai retai radikaliai pakeičia kompanijos gyvenimą. Bet jie atskleidžia daugybę smulkmenų, kurias galima pakeisti į gerą pusę. Benas Webberis, „Sociometric Solutions“ generalinis direktorius prisimena, kaip kartą jis dirbo su viena technologijų kompanija ir netikėtai išsiaiškino, kad darbo našumas ir kolektyvo susitelkimo lygis gali būti susijęs net su tokiomis smulkmenomis, kaip pietų stalo dydis. Paaiškėjo, kad darbuotojai, kurie valgo prie 12 žmonių skirto stalo, dirba produktyviau, nei tie, kurie valgo tik prie keturiems žmonėms tinkamo stalo.
Apie 90 proc. 50 stambių ir vidutinių kompanijų, bendradarbiavusių su „Sociometric Solution“, darbuotojų savo noru sutiko užsidėti sensorinius įrenginius, kad pagerėtų jų darbo sąlygos.
Lewis Meltbuy, JAV Nacionalinio dirbančiųjų teisių gynimo instituto prezidentas, tvirtina, kad sensorinių technologijų naudojimas ofisuose yra pakankamai teisėtas. „Nėra tame nieko, prieštaraujančio įstatymams, jei kompanijos ofiso ribose yra sekami jos darbuotojai“, – teigia jis. Ir visgi L. Meltbuy įspėja: anksčiau ar vėliau darbdaviai panorės gauti ir asmeninius savo darbuotojų duomenis. „Atsiras ir tokių paslaugų tiekėjai, kurie už pinigus parduos asmeninę darbuotojų informaciją. Įstatymas to nedraudžia. Tačiau ar jūs norite, kad jūsų darbdavys žinotų viską apie jus?“, – reziumuodamas klausia jis.
