Visame pasaulyje tebėra paplitusi diskriminacija darbe, kai moterims, etninėms bei religinėms mažumoms ir imigrantams mokama mažiau arba neleidžiama užimti vienos ar kitos darbo vietos, teigiama pirmadienį išplatintoje Tarptautinės darbo organizacijos (TDO ) ataskaitoje.
Nors akivaizdžios diskriminacijos apraiškos nyksta, vietoje jų atsiranda "subtilios, mažiau pastebimos ir geriau užmaskuotos (išnaudojimo) formos", pavyzdžiui, prieš priimant į darbą reikalaujama pasitikrinti dėl ŽIV ir AIDS, teigiama ataskaitoje.
"Kasdien visame pasaulyje šimtams milijonų žmonių diskriminacija darbe tampa skaudžia realybe", - ataskaitos įžanginiame žodyje tvirtina šios Jungtinių Tautų (JT) agentūros generalinis direktorius Juanas Somavia (Chuanas Somavija).
Pasak TDO, dažniausiai išnaudojimo aukomis tampa moterys: kilti karjeros laiptais joms neleidžia vadinamosios "lubos", be to, palyginti su tokį patį išsilavinimą turinčiais vyrais, jos uždirba gerokai mažiau.
Ataskaitoje teigiama, kad gali atsirasti įvairių ŽIV užsikrėtusių ir AIDS sergančių asmenų diskriminacijos formų. Kaip manoma, pasaulyje šiuo metu problemų dėl ŽIV ir AIDS turi 42 mln. žmonių.
Žmonės su negalia, sudarantys nuo 7 iki 10 proc. visų pasaulio gyventojų, taip pat dažnai negauna darbo ir tinkamo išsilavinimo, teigia TDO. Daugelyje besivystančių šalių 80 proc. neįgaliųjų yra bedarbiai.
Ataskaitoje taip pat rašoma, kad šalyse, kur vyrauja viena kuri nors religija, plačiai paplitusi mažumą sudarančių kitų tikybų žmonių diskriminacija darbe.
Iš 175 TDO priklausančių valstybių 158 yra ratifikavusios 1958 metų konvenciją, kuria darbuotojai ginami nuo rasinės ir religinės diskriminacijos, taip pat - diskriminacijos dėl politinių įsitikinimų. Tarp šios konvencijos nepasirašiusių šalių yra Jungtinės Valstijos, Kinija, Japonija, Singapūras ir Tailandas.
1951 metų TDO konvenciją dėl vienodo atlyginimo už tą patį moterų ir vyrų darbą ratifikavo 160 valstybių, o tarp jos neratifikavusių šalių yra Jungtinės Valstijos, Bahreinas, Mianmaras ir Kataras.
"Reuters"-BNS
