Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad pastarosiomis savaitėmis darbuotojai jaučia didelę įtampą darbo vietoje.
„Visuomenėje vyrauja požiūris, kad tik antivakseriai pasisako prieš skiepus ir nenori skiepytis. Tačiau antivakserių yra labai mažas procentas. Skiepais abejoja ne tik tie žmonės, kurie nespėjo pasiskiepyti, bet ir tie, kurie jau pasiskiepijo.
Tad psichologinis darbdavių spaudimas daro neigiamą įtaką. Ir niekas neieško priežasčių, kodėl žmonės nesiskiepija. Juk yra žmonių, kurie persirgo, jie turi įgiję imunitetą ir todėl nesiskiepija. Tačiau net ir šiuos žmones, mes vadiname antivakseriais“, – teigė I. Ruginienė.
Darbuotojai sulaukia grasinimų
Anot konfederacijos pirmininkės, darbuotojai skundžiasi, kad darbdaviai juos verčia skiepytis, grasina atleidimais ir kitomis represinėmis priemonėmis.
„Tokie darbdavių veiksmai nėra teisėti. Ir nesuprantama, kodėl jie kelia įtampą darbe. Kaip žmogus gali būti lojalus, jaustis komandos dalimi, kai darbdavys šitaip elgiasi?
Matome, kad darbuotojai yra palikti likimo valiai. Vyriausybė paskelbusi, kad tam tikrų sričių darbuotojai turi testuotis, jaučiasi padariusi savo darbą ir nusiplovė rankas. O darbdaviai irgi nesijaučia atsakingi už darbuotojų testavimą. Jie reikalauja testo, bet nepaaiškina, kur jį darbuotojams gauti“, – piktinosi darbuotojų atstovė.
Jos teigimu, darbuotojams kyla daug klausimų, jiems net kyla klausimas, kur tą testą atlikti.
„Žmonės mūsų klausia, ar pavyzdžiui, iš prekybos tinklo nusipirktas testas tiks darbdaviui.
Keista, kad darbdaviai nesuteikia tokios informacijos, juk jie turi organizuoti testavimo procesą. Išeina, kad darbuotojas po darbo, savo laisvo laiko metu turi ieškoti, kur jam atlikti testą. Tai yra visiška nesąmonė“, – sakė I. Ruginienė.
Anot jos, vos pasirodžius siūlymams dėl testavimo ar priverstinio skiepijimo darbdaviai turėjo jiems priešintis.
„Juk kitu atveju jie praras darbuotojus, žmonės paprasčiausiai išeis iš darbo ir nebus kam dirbti. Darbdaviai juk skundžiasi, kad trūksta darbuotojų ir jie yra nelojalūs. Tačiau priverstinis skiepijimas tik atstumia darbuotojus“, – įsitikinusi I. Ruginienė.
Nebetiki, kad pavyks visus paskiepyti
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas teigė, kad kalbant apie koronaviruso pandemiją ir jos suvaldymą, reikėtų kalbėti ne tik apie darbdavių finansinius nuostolius, bet ir visos valstybės ekonomiką.
„Matome labai ryškią takoskyrą tarp tų žmonių, kurie tiki skiepų nauda, ir tų, kurie galvoja, kad tai – velnio projektas. Ši takoskyra vis platėja ir, ko gero, nepavyks visų žmonių įtikinti skiepytis.
Be to, ir viešojoje erdvėje informacija yra dvejopa. Juk pačioje pradžioje žavėjomės Izraelio pavyzdžiu, kad jiems pavyko paskiepyti didžiąją dalį gyventojų. O dabar matome, kad delta atmaina serga ir pasiskiepiję žmonės“, – aiškino D. Arlauskas.
Anot jo, šiuo metu gyvename nežinomybėje, aplinkui labai daug informacijos, daug nuomonių.
„Tačiau nei mokslas, nei didžiųjų duomenų specialistai negali atsekti priežasties ir pasekmės ryšių. Tai sukuria nestabilią, nervingą ir sunkiai prognozuojamą situaciją. Mes visi esame įkaitai šios situacijos, neišskirčiau darbdavių, kaip atskiros grupės. Mes irgi nežinome, kaip viskas klostysis ateity. Visiems trūksta pagrįstų faktų ir žinių“, – sakė D. Arlauskas.
Verslai nepaskiepiję darbuotojų praras investicijas?
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad didžiosios pasaulinės korporcijos eina link to, kad viduje įveda 100 proc. darbuotojų imunizaciją.
„Akivaizdu, kad rizikų valdymo prasme investuotojai tokią sąlygą ne tik, kad kels, bet jau kelia. Juk viruso protrūkis bendrovėje reiškia veiklos sustabdymą, apribojimą, ar perėjimą dirbti vėl nuotoliniu būdu.
Ir tai svarbu ne tik bendrovių investuotojams, bet ir partneriams. Pavyzdžiui, jeigu viena įmonė kažką perka iš kitos. Juk jau gali būti kontaktas tarp žmonių. Be to, juk ir šiaip gyventojai, kurie eina pas paslaugų teikėjus, pavyzdžiui, kirpėją, irgi klausia, ar jis yra pasiskiepijęs“, – pastebėjo A. Romanovskis.
Anot jo, gali būti, kad ateityje net finansinės institucijos, vertindamos įmonės situaciją, atsižvelgs ir į jos imunizaciją. Tai bus vienas iš rizikos įvertinimo faktorių.
Ekonomistas Marius Dubnikovas taip pat sutiko, kad socialiai atsakingoms įmonėms gali būti svarbu, kad jų partneriai irgi tokie būtų. Tad, pasak jo, bendrovės gali imtis drastiškų veiksmų, pavyzdžiui, nutraukti bendradarbiavimą su įmonėmis, kurios nėra pasirūpinusios darbuotojų skiepijimu. Ir tai gali atnešti finansinių nuostolių.
„Pavyzdžiui, investicinių fondų yra labai įvairių. Jie investuoja pagal savo strategijas. Vieni yra socialiai atsakingi, kurie investuoja tik į žaliąją energetiką. Yra ir fondų, kurie investuoja visur, išskyrus į ginklų gamybą ir prekybą, ir pan. Bet yra ir investicinių fondų, kurie investuoja vien tik į ginklus.
Tad gali nutikti įvairiai. Tikrai gali atsirasti investuotojų, kurie atsižvelgs ir į vakcinaciją įmonėse. Sulauksime įvairių vertinimų“, – prognozavo M. Dubnikovas.
