Įdarbinimo specialistams teigiant, kad darbo rinkoje yra graibstomi specialistai, mokantys ne tik pačias populiariausias anglų ir rusų užsienio kalbas, universitetai siūlo naujas studijų galimybes lingvistikos srityje.
Šiuo metu ir ateityje dvi ir daugiau kalbų mokantys specialistai turės puikias galimybes įsidarbinti, drąsiai tvirtina darbuotojų atrankos agentūros „Alliance for Recruitment” partneris Andrius Francas.
„Paradoksalu, tačiau kalbos, kurios tarp studentų nėra populiariausios - vokiečių, prancūzų, italų, ispanų, portugalų, skandinavų - darbo rinkoje yra labai paklausios. Dabar darbdaviams reikia kalbas mokančių absolventų, o specialybės dalykus darbuotojai sėkmingai išmoksta jau darbo vietoje”, – sakė jis.
Didžiausio šalies Vilniaus universiteto (VU) studentai dalykinę užsienio (dažniausiai – anglų) kalbą studijuoja visose universiteto studijų programose. Kai kurie VU padaliniai – komunikacijos fakultetas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas – sudaro galimybę studentams studijuoti antrąją užsienio kalbą kaip pasirenkamąjį dalyką. Kituose fakultetuose antroji kalba – paties studento pasirinkimas.
„Antrąją užsienio kalbą studentai gali rinktis arba kaip laisvąjį dalyką, arba kaip nestudijų programų dalyką. Čia VU siūlo vokiečių, prancūzų, rusų, ispanų, italų, o nuo šių metų – ir čekų, estų, lenkų, nyderlandų, slovėnų, suomių, gruzinų, turkų, lenkų, arabų ir japonų kalbas”, – pasakoja VU Užsienio kalbų instituto direktorė docentė daktarė Roma Kriaučiūnienė.
Užsienio kalbos kaip nestudijų programų dalykas universitete pradėtas praėjusiais metais kaip bandomasis projektas. „Tačiau jau dabar matome, kad jis – labai sėkmingas, vietos greitai užsipildo. Pajutome augantį susidomėjimą rusų kalba. Medicinos fakulteto studentai noriai renkasi vokiečių kalbą. Ekonomistai mielai studijuoja ispanų kalbą, populiari yra ir prancūzų kalba”, – sakė instituto vadovė.
Dr. R. Kriaučiūnienė tikisi, kad daugiakalbystę Lietuvoje plėtojančios programos tęstinumas bus išlaikytas. „Iš absolventų girdime, kad dvikalbystė naudinga ir ta prasme, kad studentas suvokia įvairių kalbų struktūrą ir perpranta patį kalbų mokymosi procesą, tad gali lengviau savarankiškai išmokti ir trečią ar ketvirtą užsienio kalbą. Tai būtų naudinga ir darbo rinkai, iš kurios jaučiame daugiakalbių specialistų poreikį”, – teigia ji.
Darbo rinką atstovaujantys „Alliance for Recruitment” vardija investuotojus, kuriems reikalingi kalbų specialistai.
„Pasaulinė aukštos kokybės techninio pluošto gamintoja Suomijos įmonė „Ahlstrom“ Vilniuje įkurtam finansinių paslaugų bei klientų aptarnavimo centrui ieško anglų, prancūzų, švedų, suomių, vokiečių, italų ir ispanų kalbų specialistų. Akiratyje yra ir dar vienas didžiulis investuotojas, kuriam taip pat jau žvalgomės užsienio kalbų specialistų”, – sakė Andrius Francas.
„Ahlstrom” paslaugų centro vadovė Daiva Sereikienė jam antrina: „Klientų aptarnavimo specialistams, kurių ieškome, būtinas įgūdis yra puikus kalbų mokėjimas – jie bendraus su klientais Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje”.
80 darbuotojų Vilniuje planuojantys įdarbinti „Ahlstrom” dairosi ir finansininkų. Tačiau ir jie turės mokėti anglų, vokiečių, prancūzų ar italų kalbas.
Kalbų specialistų atžvilgiu Daiva Sereikienė nusiteikusi optimistiškai. „Esminis kriterijus „Ahlstrom” renkantis šalį centrui įsteigti buvo kvalifikuota – tiek užsienio kalbas mokanti, tiek turinti profesines kompetencijas – darbo jėga”, – sakė ji.
Nors „Ahlstrom” Vilniuje įsikūrė jau įsisukus aptarnavimo centrų steigimo vajui, dėl darbuotojų tikisi didelės konkurencijos nejausti. „Palyginti su didžiaisiais aptarnavimo centrais, „Ahlstrom” profilis yra kitoks: esame ne paslaugų, o gamybinė įmonė, todėl suteikiame darbuotojams galimybę susipažinti su gamybos procesais Europos šalyse, patiems dalyvauti darbų perkėlimo procesuose, bei aplikuoti į pozicijas visoje „Ahlstrom” grupėje. Be to, esame vidutinio dydžio paslaugų centras, ir tame matome daug privalumų. Nesant grandiozinės organizacinės struktūros, žmonės vieni kitus pažįsta, lengvesnis komunikacijos procesas, darbuotojai labiau įtraukiami į įmonės veiklą, o tai labai motyvuoja”, – sakė Daiva Sereikienė.
