Darbo rinkos situacija Lietuvoje darosi vis komplikuotesnė – žiniasklaidoje kasdien galime išvysti pranešimus, paremtus liūdna statistika, daugiausiai susijusia su bedarbių gausėjimu.
Apie darbo rinkos padėtį šį kartą kalbėjomės su pasaulinės Jaunų Lyderių ir Verslininkų federacijos (JCI) narės Gintarės Jonaitytės.
- Ar tiesa, kad šiuo metu yra didelis darbuotojų pasirinkimas, o į tą pačią laisvą darbo vietą ateina daugiau pretendentų?
- Įtampa darbo rinkoje auga ir smarkiai – vis daugiau žmonių jaučia baimę netekti darbo (vien per savaitę užregistruojama virš 5 tūkst. bedarbių). Darbo paieškos portalo cvmarket.lt specialistai atliko tyrimą siekiant išsiaiškinti, kurie darbuotojai labiausiai jaučia grėsmę šiemet netekti darbo. Apklausos rezultatai rodo, jog net 66 proc. darbuotojų, nesvarbu, kuriam lygiui jie priklausytų, mano, kad šiais metais jie gali prarasti savo darbo vietą; apie darbo vietos praradimą galvoja 75 proc. darbininkų/techninių darbuotojų, 63 proc. vidurinės grandies specialistų, 58 proc. aukščiausio bei vidutinio lygio vadovų.
Iš tiesų darbuotojų pasiūla darbo rinkoje yra didesnė nei paklausa. Optimizuojant procesus įmonėse pirmiausiai atleidžiami žemesnės kvalifikacijos darbininkai, nes jie lengviau pakeičiami nei aukštos kvalifikacijos specialistai ar vadovai. Pretendentų į tą pačią darbo vietą skaičius ūgtelėjo kelis kartus, lyginant su pernai metų rezultatais. Ypač išaugo žemesnės ir vidutinės grandies specialistų pasiūla.
- Kaip yra su aukštos kvalifikacijos specialistais? Ar jų dar trūksta?
- Kvalifikuotą specialistą ar gerą vadovą rasti sunku net ir dabar. Analizuojant šią situaciją, reikėtų nepamiršti, kad itin kvalifikuoti specialistai/vadovai dažniausiai yra pasirinkę dirbti didesnėse, tarptautinėse įmonėse (tai lemia šiose darbovietėse suteikiamas saugumas, karjera, didesnės perspektyvos ir galimybės, kultūriniai ir vertybių standartai ir pan.).
Taip pat dalis vadovų yra ir įmonių savininkai – tai yra vienas iš faktorių, leidžiančių jiems būti ramiems dėl savo darbo vietų.
- Kaip etatų mažinimas paveikė darbo krūvį? Ar gali būti, kad daug kur žmonėms tenka dirbti už tą patį arba netgi mažesnį atlyginimą žymiai daugiau?
- Šiuo metu įmonės, taupydamos savo lėšas, procesus optimizuoja įvairiais būdais: mažina etatų skaičių, perskirsto darbus, išleidžia nemokamų atostogų, trumpina darbo laiką, mažina darbo užmokestį.
Kiekviena įmonė pasirenka jai priimtiniausią būdą sutaupyti žmonių sąskaita. Bet kokiu atveju nukenčia darbuotojas: jis negauna pinigų, kurie buvo sutarti prieš prasidedant ekonominei krizei. Bet dažniausiai darbuotojai tyli arba išlieka pasyvūs susiklosčius tokiai situacijai, sutinka su pakeistomis sąlygomis, o kartais dirba net daugiau, idant pateisintų darbdavio lūkesčius.
- Kaip verslininkai žiūri į dabartinę darbo rinkos situaciją?
- Intensyviai vyksta „valymosi“, išlaidų optimizavimo procesai: vienur daugiau, kitur mažiau. Bandoma peržvelgti visas įmonėje esančias darbo grandis, rasti jose taškų, kuriuose dar būtų galima apkarpyti išlaidas, atsisakoma didelių investicijų reikalaujančių projektų arba jie atidedami laukiant krizės pabaigos ar verslo padėties pagerėjimo. Daugiau dėmesio skiriama veiksmų grąžos įvertinimui, ekonominiams skaičiavimams. Kvalifikuotiems specialistams stengiamasi perduoti daugiau atsakomybės, tad padidėja darbo krūvis, nors atlyginimas nėra didinamas, todėl jie jaučiasi nepelnytai „įvertinti“, sumažėja motyvacija darbui, įnešama dar daugiau įtampos ir streso. Dirbti darosi sunkiau, rezultatai ir lūkesčiai dažnai nebetenkina nei pačių darbuotojų, nei darbdavių.
- Kaip manote, ar yra tokių verslininkų, kurie tik mėgina prisidengti sunkmečiu, mažina atlyginimus, atleidžia darbuotojus, nors tai jiems visai nebūtina? Ar teko girdėti kokių nors panašių nusiskundimų?
- Manau, kad atsiranda tokių, kurie nori išlošti ar pasinaudoti esama ekonomine situacija.
- Ar Vilniuje situacija yra kuo nors ypatinga?
- Situacija Vilniuje visada yra aštresnė. Sostinėje koncentruojasi praktiškai visi didžiausi Lietuvos universitetai, sukuriama daugiausiai darbo vietų, todėl ir darbo rinkos procesai čia intensyvesni: daugiau jaunų, perspektyvių žmonių, kurie, turėdami specialybę ir darbo patirties, yra atleidžiami bei ieško darbo.
Pagal statistikos departamento šių metų liepos duomenis nedarbo lygis Vilniaus, Šalčininkų, Druskininkų, Telšių ir Panevėžio regionuose viršija 12 proc.
Kalbino Vaida Revuckaitė
