Trečiadienio vakarą Kėdainiuose vyks bendras Leiboristų ir Darbo partijų suvažiavimas, kuriame bus sprendžiamas šių dviejų partijų susijungimo klausimas.
Pranešama, kad DP ir Leiboristų partija reorganizuojamos susijungimo būdu į naują juridinį asmenį, kuris vadinsis Darbo partija.
Darbo partija (DP) ir Leiboristų partija apie ketinimus jungtis pranešė dar kovo pabaigoje. Apie galimą jungimąsi su Leiboristų partija dar anksčiau buvo užsiminęs ir DP lyderis Viktoras Uspaskichas. Tačiau tuomet buvo svarstoma, kad leiboristai tikriausiai prisijungs jau po to, kai įvyks „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ susijungimas.
Leiboristų partija jaunimo organizacijos „Darbas“ pagrindu įkurta 2008 metais. Ją inicijavo dabartinis DP frakcijos Seime narys Viktoras Fiodorovas.
Politologai: Darbo partija bėga nuo nepalankaus teismo sprendimo
Portalo balsas.lt kalbintų politologų teigimu, susijungti su leiboristais DP skuba dėl to, kad užsitęsė derybos su Rolando Pakso vadovaujama partija „Tvarka ir teisingumas“.
„Manyčiau, žengti šį žingsnį paskatino tai, kad jungimasis su partija „Tvarka ir teisingumas“ (TT) užsitęsė ir tam jungimuisi atsiranda vis daugiau problemų. Laikas nelaukia, „darbiečiams“ reikia spręsti organizacines problemas, kitaip teismui ppriėmus galutinį sprendimą ši partija gali būti tiesiog uždaryta. Todėl užsitęsus vienam susijungimui, turbūt pasirenkamas variantas jungtis su gimininga politine partija“, – sakė politologas Lauras Bielinis.
Politologas sakė manantis, kad DP susijungus su leiboristais idėjos jungtis su „tvarkiečiais“ neturėtų būti atsisakyta. Bet bus laimėta laiko deryboms.
„Strategine prasme tai naudinga abiem politinėms partijoms, bet, susijungus DP ir leiboristams, taps ne taip aktualu čia ir dabar tai padaryti. Todėl derybos su R. Pakso vadovaujama partija galės būti laisvesnės, nes „darbiečiams“ virš šių derybų nekybos teismo sprendimo grėsmė“, – portalui balsas.lt sakė L. Bielinis.
Panašius motyvus įžvelgia ir politologas Antanas Kulakauskas.
„Leiboristai – ne taip seniai įkurta pačių „darbiečių“ organizacija, kuri galės būti priedanga, jeigu to reikės. Dabar tuo pasinaudojama – po susijungimo DP bus kaip naujas juridinis asmuo. Dėl susijungimo su leiboristais situacija keičiasi juridiškai, ir naujai partijai neteks atsakyti už tą partiją, kurią teisia. Tai tam tikra apsauga partijai nuo galimų teismo sankcijų“, – portalui balsas.lt sakė politologas bei priminė, kad ir prokurorų teigimu susijungusi su kita partija DP juridiškai jau būtų laikoma nauja organizacija.
„Kas yra leiboristai? Jeigu DP laikytume tėvais, tai sūnui savo bute ji skyrė vieną kambarį ir registravo kaip atskirą butą. O dabar nutarė vėl susijungti ir laikyti vienu, toks ir pasikeitimas“, – ironizuodamas sakė A. Kulakauskas.
Anot politologo, Leiboristų partijos išnykimas iš Lietuvos politinės arenos neskausmingas. „Ar daug kas apie ją yra girdėję? Yra keletas žinomesnių žmonių, bet pati partija jokios įtakos turėti negali – kaip ir daugelis kitų mažų partijų, kurių yra daug, ir kurios skirtos tik prieš rinkimus vadams pašnekėti“, – dalijosi mintimis A. Kulakauskas.
Paklaustas, ar „darbiečiams“ vis dar bus aktualu jungtis su TT, A. Kulakauskas sakė manąs, kad šio jungimosi tikslas bus kitas.
„Tikslas – sustiprinti politines pozicijas, bet dar neaišku, kuo tai baigsis. Kai DP jau bus susijungusi su leiboristais, teisiniu požiūriu DP situacija dėl susijungimo su TT nesikeis, o politiniu požiūriu bendras partijų svoris padidėtų. Bet tikriausiai bus lūkuriuojama teismo sprendimo – kokios sankcijos bus taikomos V. Uspaskichui . Gali būti, kad nuo to daug priklausys, jungsis ar nesijungs“, – svarstė A. Kulakauskas.
Politologas pridūrė, kad, jo nuomone, bet kuriuo atveju sankcijos turėtų būti taikomos ne partijoms, o asmenims. „Ir teisininkai dabar jau svarsto, kad gal reikėtų pakoreguoti Baudžiamąjį kodeksą, kad atsakomybė tektų ne juridiniam asmeniui, o pareigūnams“, – pridūrė A. Kulakaukas.
Uždrausti nepavyko
Prokuroras Saulius Verseckas yra prašęs teismo uždrausti jungtis DP ir partijai „Tvarka ir teisingumas“, mat tokiu atveju DP išnyktų ir jos nebebūtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau teismas šį prašymą atmetė argumentuodamas, jog draudimas jungtis partijoms galėtų prieštarauti Konstitucijai ir Politinių partijų įstatymui.
DP kaltinama 2004–2006 metais galėjusi neapskaityti daugiau nei 24 mln. litų pajamų ir 23 mln. litų išlaidų, tačiau DP atstovai kategoriškai atmeta kaltinimus ir bylą, kuri teismą pasiekė dar 2008 metais, vadina politine.
