Rugpjūčio 23 d. Kėdainiuose įvyko devintasis neeilinis Darbo partijos suvažiavimas. Jis buvo darbinis, todėl nekviesta nei kitų partijų atstovų, nei svečių, nei užsienio šalių ambasadorių. Vieninteliai suvažiavimo svečiai buvo žurnalistai. Taigi jame dalyvavo beveik visų centrinių leidinių ir televizijų atstovai.
Ir ne be reikalo – buvo ko paklausyti. Pakilęs į tribūną Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich pakvietė visus pavaduotojus, darbiečių frakcijos Seime seniūnę Virginiją Baltraitienę sėsti prie prezidiumo stalo ir paskelbė suvažiavimo pradžią. Nuskambėjo Lietuvos himnas.
Datos, pakeitusios istoriją
Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich savo kalboje suvažiavimo dalyviams priminė, kad Rugpjūčio 23-ioji – juodojo kaspino diena. Tą dieną 1939 m. buvo pasirašytas Molotovo–Ribentropo paktas su slaptaisiais protokolais. Jis sujaukė visą Europą ir padarė daug žalos Lietuvai.
Taip pat jis priminė, kad rugpjūčio 23 d. buvo ir džiaugsminga – praėjus 50 metų, 1989- aisiai, trys Baltijos valstybės apjuosė savo šalis gyva grandine, kuri buvo pavadinta Baltijos keliu.
Džiaugdamasis, kad ir jam teko jame dalyvauti, Darbo partijos pirmininkas prisiminė, jog tą dieną Baltijos kelyje žibėjo ne tik žvakės – žmonių veidai spindėjo džiaugsmu, o visą kelią ženklino gėlės.
Darbo partijos pirmininkas džiaugėsi, kad gėdingas ir daug žalos padaręs paktas buvo paneigtas – ir būtent taikiu būdu, diplomatinėmis priemonėmis, panaikintas žmonių valia.
Suvažiavimo dalyviams priminta apie situaciją Gruzijoje, Pietų Osetijoje ir Abchazijoje. Išreikšta viltis, kad šios tautos nepasiduos provokacijoms, gundymams ir sugebės savo likimą spręsti prie apskrito stalo dialogo būdu.
Kai kas nenorėjo pastebėti, tačiau Darbo partija tą dieną, kai prasidėjo kariniai veiksmai, paragino šiuo metu neieškoti kaltųjų, o kuo skubiau rasti galimybių sustabdyti karinius veiksmus, nuo kurių nukenčia ir žūsta civiliai žmonės.
Karu to vadinti neapsiverčia liežuvis, ypač kai žūsta dešimt kariškių ir tūkstančiai taikių gyventojų.
Norėtųsi, kad ten gyvenantys žmonės ir jų vadovai neprovokuotų situacijos, jog būtent jų teritorijoje suremtų kaktas dvi didžiosios šalys – Rusija ir JAV. Šiuo atveju nenukentėtų nei Rusija, nei JAV, tačiau šioje teritorijoje gali nelikti ne tik gyvo žmogaus, bet ir gyvos vietos.
Ateitis priklauso jaunimui
Darbo partijos pirmininkas daugiausia kalbėjo apie galimą bendradarbiavimą su Lietuvos jaunimo Leiboristų partija.
Jis pabrėžė, kad nuoseklus ilgus metus trukęs darbas davė vaisių.
„Mes sugebėjome prisibelsti į jaunimo širdis, sąmoningumą, sugebėjome juos įtikinti, kad jie patys turi aktyviai prisidėti prie savo ir visos Lietuvos ateities kūrimo, o neieškoti laimės užsienyje. Aš džiaugiausi, kai išgirdau, jog jaunimas nori kurti savarankišką politinę organizaciją. Ir džiaugiuosi, kad jie už pagrindą paėmė mūsų programą.
Leiboristai pasiūlė mums savo pagalbą per šiuos rinkimus į Seimą. Tačiau, nenorėdamas nuvertinti jų pastangų ir ryžto dalyvauti politiniame gyvenime, aš pasiūliau jiems ne įtraukti juos į Darbo partijos sąrašą, ne prisidėti rinkimų agitacijos metu, o dalyvauti lygiomis teisėmis, minant kelią prie garbingos Seimo tribūnos. Tai yra, sudaryti koalicinį rinkimų sąrašą vienodomis sąlygomis.
Neabejoju, kad tai bus gera mūsų partijos parama jų startui, ne tik plepėjimas apie jaunimą ir pagalbą jam, kaip mėgsta daryti dauguma politinių organizacijų.
Daug kartų akcentavau, kad noriu matyti Seime daugiau kaip pusę jaunosios kartos atstovų. Tų, kurie gimė Lietuvoje, čia užaugo, išsilavino, neturi praeities nuoskaudų, jiems neprikiši, kaip nusikaltimą, kad gimė ne ten.
Esu tikras, kad ši jaunoji karta priims naudingus pragmatiškus sprendimus dėl savo šalies ir ateities gerovės. Ir įrodys savo darbais, kad ji iš tikrųjų myli Lietuvą.
Tokią Lietuvą noriu matyti ir aš“, – kalbėjo V. Uspaskich.
Niekas neprieštaravo bendram koaliciniam sąrašui. Iš 500 suvažiavimo delegatų balsavimo metu susilaikė tik trys.
Neapsieita ir be staigmenų. Tą pačią dieną vyko Leiboristų partijos suvažiavimas, kuriame pritarta koalicijai su Darbo partija. Šiame suvažiavime jaunimas bendru sutarimu balsavo, kad Darbo partijos pirmininką V. Uspaskich į koalicinį sąrašą įrašytų kaip jaunimo deleguotą kandidatą.
V. Uspaskich dėl to neprotestavo ir sakė, kad apie leiboristų siūlymą rimtai pagalvos.
„Laikau, kad tai yra didžiulis įvertinimas mano pastangų, energijos ir laiko, kuriuos skyriau darbui su jaunimu. Ir šį jų siūlymą laikau didele garbe“, – sakė V. Uspaskich.
Darbo partija savo pažadus vykdo ir vykdys
Suvažiavime patvirtinta 2008–2013 m. Darbo partijos programa bei neatidėliotinų veiksmų programa, kurios bus darbiečių ir leiboristų koalicijos pagrindas.
Darbo partijos pirmininkas pabrėžė, kad Lietuvos žmonės jau galėjo įsitikinti, jog Darbo partija vykdo savo pažadus, jie gali neabejoti, kad ir ši programa, kai bus gautas žmonių pasitikėjimo mandatą, bus įgyvendinta.
Naujoje programoje numatyta spręsti socialines, sveikatos apsaugos, švietimo, žemės ūkio problemas, sukurti palankesnes sąlygas smulkiajam ir vidutiniam verslui.
Per pirmąjį etapą numatyta padidinti neapmokestinamąjį pajamų minimumą iki 800 Lt, diferencijuoti mokesčius atsižvelgiant į regionų problemą pritraukiant investicijas.
Taip pat numatyta peržiūrėti mokesčius už nekilnojamąjį turtą gamybininkams, kūrybiniams darbuotojams.
Geri dalykai, kurių Darbo partijos dėka buvo pasiekta per šią kadenciją, jau neužtikrins žmonių pragyvenimo lygio.
Tai suprasdama Darbo partija savo naujoje programoje numatė pensijų padidinimą iki 1500 Lt.
Minimalų atlyginimą numatyta padidinti iki 2000 Lt.
Numatyta nemokamos studijos, iš esmės peržiūrėti atlyginimus švietimo ir sveikatos apsaugos srityse ir daug kitų dalykų.
Baigdamas programos pristatymą, Darbo partijos pirmininkas pasakė:
„Kai bus įgyvendinti šie mūsų siekiai, neabejoju, kad pamatysime gatvėse daugiau besišypsančių žmonių, mylinčių Lietuvą. Ir tik tada valdžia taps jiems autoritetu.
Nuo partijos įsikūrimo pradžios kėlėme šią idėją. Nestumiame jos į šoną ir dabar. Todėl sakome: už tikras nesunaikinamas idėjas, už padorią politiką.“
Priesaika
Ir dar viena staigmena. Darbo partijos pirmininkas suvažiavimo dalyvių akivaizdoje perskaitė priesaiką: „Jeigu aš dėl bet kokių priežasčių negalėsiu vykdyti Darbo partijos programos, statuto, paliksiu partiją ar net būsiu pašalintas, prisiekiu padėti Seimo nario mandatą ir užleisti vietą kitam koalicijos nariui.“
Kitiems kandidatams pasiūlyta pritarti šiai priesaikai. Visi darbiečių kandidatai pritarė.
Ir vėl nuskambėjo Lietuvos himno garsai. Devintasis neeilinis Darbo partijos suvažiavimas baigė darbą.
Giedrūna Girdenytė
