Skundų padvigubėjo
„Darbo ginčų komisijos tapo populiarios, bet išryškėjo ir prevencinis jų poveikis. Trečdalis ieškinių atsiimama iki pirmojo posėdžio ir tuomet nebekyla ginčas, įsivyrauja socialinė taika atskiroje įmonėje“, – trečiadienį vykusioje diskusijoje apie naujojo darbo kodekso poveikį kalbėjo J. Gricius.
Pasak inspektoriaus, įsigaliojus naujajam kodeksui darbo ginčų tarybos kasmet gauna po 5000 – 6000 skundų, susijusių pažeidimais darbovietėje, o lyg tol šis rodiklis siekė 2000 – 3000.
„Kasmet 5-6 milijonus eurų per metus atiduodame darbuotojams savo sprendimais“, – pasidžiaugė J. Gricius.
Inspektorius pažymėjo, kad įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui (DK), konsultacijų su darbuotojais kiekis išaugo net 60 proc. Nemaža dalis jų aptarnaujama feisbuke.
Tiesa, vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus teigimu, šiuo metu šalies teismai įgyvendina tik 2 proc. darbo ginčų tarybų priimtų sprendimų. Tai esą sveikintina situacija, nes rodo, kad darbuotojai galiausiai randa bendrą kalba su darbdaviais.
Verslui stinga socialinės atsakomybės
„Dažniausiai pažeidimai nustatomi paslaugų, transporto ir statybų sektoriuose. Kitąmet kreipsime ypač didelį dėmesį į apmokėjimo problemas transporto sektoriuje“, – tikino J. Gricius.
Jis pažymėjo, kad kalba eina ne tik apie pažeidimus apmokant vilkikų darbuotojų darbą, bet ir įvairių vietinio susisiekimo autobusų vairuotojo darbą. Vis dėlto, konkrečių įmonių pažeidėjų pavadinimų įvardinta nebuvo.
Viena iš neraminančių pastarojo meto tendencijų, anot J. Griciaus, taip yra ir yra vis dažnesni skundai dėl neteisėto atleidimo iš darbo.
Diskusijoje karčių žodžių kai kuriems šalies verslininkams negailėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
„Socialinės atsakomybės iš verslo pusės vis dar stinga. Tam tikrais momentais matome situacijas, kuomet pelno nenorima susimažinti, kad nereikėtų dalintis su darbuotojais, tai yra akivaizdu. Darbdaviai turi būti socialiai atsakingi, nes tik tada nebus ginčų šalyje, kad trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Tai ir yra pagrindinė problema, dėl kurios netenkame kvalifikuotos darbo jėgos“, – teigė diskusijoje dalyvavusi E. Radišauskienė.
„Darbo kodeksas pristatė keletą naujovių, kurios yra tikrai svarbios patiems darbuotojams. Pavyzdžiui, jame numatyta, kad minimali alga gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą, todėl darbuotojų, gaunančių minimalų atlyginimą, skaičius Lietuvoje mažėja, o darbo užmokestis šalyje apskritai auga“, – sakė viceministrė.
Ji pranešė, kad nuo naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo pradžios atlyginimai už kvalifikuotą darbą paaugo apie 100 eurų.
Tačiau net ir sumažėjus MMA gaunančių žmonių kiekiui, atotrūkis tarp Lietuvos ir kitų ES šalių darbuotojų gaunamas pajamas vis dar išlieka milžiniškas, o to priežastis yra ta, kad Lietuva išlieka nedidelio darbo užmokesčio šalimi, konstatavo diskusijos dalyviai.
Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad antrą 2018 m. ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje prieš mokesčius siekė 926,7 Eur, arba apie 722 Eur į rankas. Lapkričio pradžioje Europos Komisijos (EK) ekspertai paskelbė prognozę, pagal kurią darbo užmokestis šiemet Lietuvoje turėtų vidutiniškai augti 8,2 proc., o per ateinančius dvejus metus – atitinkamai 7,7 proc. ir 6 procentais. Tiesa, nemaža dalis ekspertų teigia, kad didžiausią įtaką lietuvių algų augimui lėmė pastaraisiais metais senkantys darbo jėgos resursai šalyje.
