Rajonų darbo biržų darbuotojai pastebi naują tendenciją - vis dažniau į juos kreipiasi aukštąjį išsilavinimą ir nemenką patirtį turintys specialistai.
Tarp darbo ieškančių aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių - įvairių sričių menininkai, žemės ūkio specialistai, pedagogai, inžinieriai, socialiniai darbuotojai, žurnalistai. Deja, jų įdarbinti nėra kur. Darbo vietų tik retkarčiais atsiranda nebent buhalteriams ar vadybininkams.
Nerimastingai laukiama dienos, kai į darbo biržas pradės kreiptis atleidžiami apskričių administracijų darbuotojai, visų pirma - žemėtvarkininkai. Tačiau jau dabar aišku, kad jiems darbo vietų nebus pasiūlyta, nes tokių specialistų niekam nebereikia.
Pasijuto nereikalinga
"Nematau kitos išeities - tik išvažiuoti į užsienį. Lietuvoje, ypač Suvalkijoje, darbo rasti jau nesitikiu", - LŽ kalbėjo marijampolietė Lina, prašiusi neskelbti jos tikrojo vardo. Vilniaus universitetą baigusi pusamžė moteris neslėpė jau pavargusi varstyti įvairių įstaigų ir bendrovių duris, vis tikėdamasi, kad bus pasiūlytas jos išsilavinimą atitinkantis darbas. Tačiau nieko guodžiančio bedarbė iki šiol neišgirdo.
Moteris pasakojo, kad ji aplankė beveik visus Marijampolės potencialius darbdavius, bet visur išgirsdavo panašų atsakymą - patys sunkiai galą su galu besuduria ir naujų darbuotojų nepriima.
"Žinau, kad kai kuriose bendrovėse nėra taip sunku, kaip vaizduojama. Jei būtų sunku, vadovas nevažinėtų atostogauti į užsienį du ar tris kartus per metus", - kai kurių darbdavių neribotais poreikiais stebėjosi Lina.
Iki šių metų ir ji nevengė išvažiuoti poilsiauti į užsienį, nes dirbo vienos įmonės atstove Suvalkijoje. Nuo metų pradžios šio darbo neteko, panašų darbą buvo susiradusi kitoje įmonėje, bet kai jos vadovai pradėjo reikalauti savo automobiliu bei lėšomis važinėti ne vien po Suvalkiją, bet ir kur kas didesnę Lietuvos dalį, darbą metė. "Nebuvo prasmės dirbti, nes mokėjo tik minimalų atlyginimą. Apskaičiavau, kiek kainuoja kelionės, automobilio išlaikymas, susidarė suma, beveik lygi atlyginimui", - aiškino pašnekovė.
LŽ ji sakė, kad artimiausiomis dienomis registruosis darbo biržoje ir prašys bedarbio pašalpos. Tačiau intensyviai ieškos ir darbo užsienyje. "Jau susitariau su Airijoje dirbančia pažįstama, kad man praneštų, kai tik jų įmonei prireiks darbuotojų. Tuomet iš karto ten skrisiu. Jau geriau Airijoje dirbsiu juodą darbą, bet žinosiu, kad gausiu nemažą atlyginimą, nei maldausiu malonės Lietuvoje."
Vilčių mažai
Marijampolės darbo biržos darbuotojų tokios istorijos jau nebestebina. Biržos direktorės Irenos Grabauskienės teigimu, pastaruoju metu Suvalkijoje labai pagausėjo ieškančių darbo aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų. "Jie sudaro apie 23 proc. visų ieškančiųjų darbo", - teigė direktorė. Prieš mėnesį jų buvo tik apie 20 procentų. "Padėtis blogėja ir sunku prognozuoti, kas bus po kelių mėnesių", - tikino I.Grabauskienė.
Panašiai įvykiai klostosi ir kituose regionuose. Tauragės darbo biržos direktorius Antanas Gendrolius LŽ teigė, kad jų regione specialistai, turintys aukštąjį išsilavinimą, sudaro per 16 proc. visų ieškančiųjų darbo. Tai daugiausia įvairių sričių vadybininkai, žemės ūkio specialistai. Tačiau darbo jiems niekas nesiūlo. "Dabar turime dvi laisvas darbo vietas: inžinieriaus-elektriko bei farmacininko", - teigė jis.
"Aukštuosius mokslus baigusių bedarbių padėtį beprasmiška vadinti nedrįstu, tačiau susirasti darbą jiems tikrai labai sunku, nors Alytaus rajone, palyginti su aplinkiniais, - kur kas lengviau. Ten universitetus baigusiems bedarbiams darbo visai nėra", - apie Dzūkiją kalbėjo Alytaus darbo biržos direktorius Regimantas Mačiulis.
Kazys Kazakevičius
