Buvęs Darbo partijos atsakingasis sekretorius Vytautas Gapšys bus teisiamas kartu su partijos lyderiu Viktoru Uspaskichu apgaulingos buhalterinės apskaitos byloje.
V.Gapšys įtariamas prisidėjęs prie apgaulingos buhalterinės apskaitos organizavimo.
Penktadienį jam buvo pareikšti patikslinti įtarimai dėl neteisingų duomenų apie pajamas ar pelną pateikimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.
Tą pačią dieną prokuratūroje lankėsi ir Vitalija Vonžutaitė, kuri anksčiau vadovavo Darbo partijos centrinei būstinei. Ji, kaip ir Darbo partijos iždininkė Marina Liutkevičienė, yra įtariamoji šioje baudžiamojoje.
M.Liutkevičienė dėl patikslintų ir galutinių įtarimų prokuratūroje lankėsi šią savaitę.
V.Gapšiui, V.Vonžutaitei ir M.Liutkevičienei dar bylos tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės - rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, o V.Uspaksichui skirtas namų areštas.
V.Uspaskichui Generalinėje prokuratūroje ketvirtadienį buvo pareikštas naujas įtarimas - jis įtariamas 2004-2006 metais organizavęs apgaulingą Darbo partijos buhalterinę apskaitą.
Remdamiesi bylos medžiaga, prokurorai taip pat įtaria, kad ataskaitos ir deklaracijos su žinomai neteisingai duomenimis buvo teikiamoms valstybinėms institucijoms - Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), mokesčių inspekcijai, "Sodrai" ir kitoms.
V.Uspaskichui gresia teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas, piniginė bauda arba laisvės atėmimas iki 4 metų.
Kada byla pasieks teismą nežinoma, nes prieš perduodant ją į teismą, Darbo partijos lyderis ir dar trys įtariamieji turi susipažinti su 100 tomų apimties baudžiamosios bylos medžiaga.
Trečiadienį papildomų įtarimų kaip juridinis asmuo sulaukė ir Darbo partija. Šie įtarimai partijai buvo pareikšti per jai atstovaujantį advokatą Valdemarą Bužinską.
Pasak Generalinės prokuratūros, ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys leidžia įtarti, kad Darbo partija 2004-2006 metais apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, neįrašė į oficialią apskaitą daugiau kaip 24 mln. litų pajamų, daugiau kaip 23 mln. litų išlaidų, išvengė sumokėti valstybei daugiau kaip 3,8 mln. litų mokesčių ir įmokų.
Įtariama, kad Darbo partijai neteisėtai gavus valstybės dotacijas, valstybei buvo padaryta daugiau kaip 6 mln. litų žala.
Atlikus reikiamus ikiteisminio tyrimo veiksmus, proceso dalyvius supažindinus su surinkta medžiaga ir surašius kaltinamąjį aktą, byla bus perduota teismui, kuris įvertins ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, žalos dydį ir įtariamų asmenų kaltę.
Generalinė prokuratūra jau anksčiau areštavo Darbo partijos lėšas, skirtas kaip valstybės dotacija. Taip nuspręsta siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, kuris gali būti pareikštas teisme Darbo partijos byloje dėl galimų nusikaltimų valstybės finansų sistemai.
2006-siais pateikus pirminius įtarimus Darbo partija buvo kaltinama nuslėpusi apie 8 mln. litų pajamų, nedeklaravusi apie 7 mln. litų išlaidų.
Pagal dabar pareikštus įtarimus Darbo partija įtariama neįtraukusi į buhalterinę apskaitą daugiau kaip 24 mln. litų pajamų ir apie 23 mln. išlaidų, bei nesumokėjus beveik 4 mln. litų mokesčių.
Šiuos įtarimus prokurorai formuluoja kaip galutinius prieš baigiant tirti bylą ir perduodant ją teismui.
Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas yra sakęs, kad Darbo partijos byla teismą pasieks dar šiemet. Tačiau bylą tiriantis prokuroras Saulius Verseckas BNS yra sakęs, kad įtariamiesiems pareiškus norą susipažinti su bylos medžiaga, bylos perdavimas teismui gali įvykti kitąmet.
Prokuratūra teismui perduos dalį savo tyrimo, susijusio su Darbo partijos buhalterine apskaita, tuo tarpu Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimą prokurorai tebetiria toliau.
