Personalo valdymo bendrovės "Search & Selection" specialistai pastebi, jog rinkoje vis dar didelis informacijos apie mokamus atlyginimus trūkumas. Darbdaviai dažnai remiasi netikslia informacija, būsimi darbuotojai – spėlionėmis.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinė mėnesinė alga verslo sektoriuje siekia 1687 litus neatskaičius mokesčių. Ši statistika išvedama sudėjus tiek didžiuosiuose, tiek mažuosiuose miestuose gaunamus atlyginimus. Tačiau anot specialistų, už oficialiai skelbiamą vidutinį mėnesinį atlyginimą rasti gerą darbuotoją didžiuosiuose miestuose praktiškai neįmanoma, sakoma "Search & Selection" pranešime spaudai.
"Iš visų darbdavių, anketoje nurodžiusių, kiek kas mėnesį galėtų mokėti naujam darbuotojui, didžioji dauguma teigia tam galėsiantys skirti iki 2000 litų neatskaičius mokesčių. Darbdaviai labai nustemba, kai sostinėje neranda tinkamo darbuotojo pasiūlę net šiek tiek daugiau nei yra statistinis algos vidurkis", – sako "Search & Selection" direktorė Jurgita Paškevičiūtė.
Anot jos, kartu skaičiuojant tiek žemės ūkyje, tiek pardavimų ar valdymo ir organizavimo srityse dirbančių žmonių atlyginimus, vidurkis išvedamas kur kas mažesnis, nei skaičiuojant atskirų sričių darbuotojų darbo užmokestį.
Lietuvoje prie darbo skelbimų vis dar nepopuliaru nurodyti siūlomos algos dydį. Iš beveik 1000 darbdavių duomenis anketoje apie tai, kiek kas mėnesį įmonė galės mokėti naujam darbuotojui pateikė vos 16,5 proc. darbdavių. "Tai puikiai įrodo, kad atlyginimas Lietuvoje vis dar yra derybų klausimas. Tuo tarpu daugelyje Europos šalių darbdavys duodamas skelbimą, kad ieško darbuotojo, paprastai nurodo ir algos dydį", – teigia sako "Search & Selection" vadovė.
Daugiausiai – 6,3 proc. darbdavių anketoje pateikusių duomenis nurodo, jog ieško darbuotojų sutinkančių dirbti už 1500 – 2000 litų. 5,6 proc. tikisi pasisamdyti darbuotoją už 1000 litų. Nuo 2000 iki 2500 litų ir daugiau kaip 2500 litų pasiryžę mokėti atitinkamai 2,9 proc. ir 0,9 proc. darbdavių.
J.Paškevičiūtės teigimu, ieškantys darbo, neretai prašomo atlyginimo dydį pasirenka remdamiesi spėlionėmis, kiek rinkoje mokama atitinkamos srities specialistui. "Darbo patirties neturėjimą būsimi darbuotojai vis rečiau laiko kliūtimi prašyti didesnio atlyginimo", – sako personalo atrankos ir paieškos įmonės atstovė. Anot jos, neseniai mokslus baigę absolventai paprastai prašo didesnio atlyginimo, motyvuodami tuo, kad nemažai pinigų išleido studijoms, todėl ieško darbo, kuris pateisintų nemažas investicijas, teigiama praneėšime spaudai.
