Jis taip pat tikisi, kad per dar vieną svarstymų etapą iš įvairiausių sutarčių variantų sąrašo bus išbrauktos nenustatytos apimties, vadinamosios „nulinės“ darbo sutartys. „Manau, kad vetuos ir bus grąžintas su pataisomis Seimui toliau svarstyti“, - pirmadienį interviu Žinių radijui teigė V.Zimnickas.
Jis mano, kad nenustatytos apimties darbo sutartis Lietuvoje taikyti dar per anksti, nes jų veikimo patirtis Europoje menka. „Dėl nulinių sutarčių, dar per anksti apie jas kalbėti. Manau, kad jų reikia atsisakyti. Greičiausiai pirmame etape, manau, kad jų neliks. Šiandien dar nėra pasitvirtinusios. Nėra dar tos praktikos“, - teigė Darbdavių konfederacijos vienas vadovų.
V.Zimnickas taip pat prognozuoja, kad bus peržiūrėta ir naujajame Darbo kodekse nustatyta darbo laiko apskaitos tvarka. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas iš Darbo kodekso buvo išbraukęs nenustatytos trukmės darbo sutartis, tačiau socialdemokratė Irena Šiaulienė, liberalas Gintaras Steponavičius ir Darbo partijos narys Kęstutis Daukšys pateikė siūlymą šias sutartis grąžinti į Darbo kodeksą ir tam Seimas pritarė.
Profesinės sąjungos tikina, kad tokios sutartys neapsaugotų darbuotojų, todėl gali neigiamai paveikti darbo rinką.
Naujajame Darbo kodekse taip pat numatyta galimybė sudaryti neterminuotas, terminuotas, laikinojo darbo, pameistrystės, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams bei sezoninio darbo sutartis.
Kas būtų, jei Prezidentė pasirašytų Darbo kodeksą?
Seimo priimtas Darbo kodeksas (DK) kritikuojamas dėl naikinamų dirbančiųjų socialinių garantijų ir profesinių sąjungų teisių siaurinimo. Kodėl pasirašymo variantas samdomiems darbuotojams būtų pats netinkamiausias, paaiškina Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.
„Jei Prezidentė pasirašys Darbo kodeksą ir jis įsigalios, samdomų darbuotojų laukia nestabilumo laikotarpis. Dalis darbdavių jau kuris laikas laukė šių įstatymų, pavyzdžiui, atidėdami palnuojamus įmonių pertvarkymus ir žmonių atleidimus laikotarpiui, kai kodeksas (taigi, ir mažesnės išeitinės išmokos) jau galios. DK įsigaliojus bent trumpam pasipils atleidimų vajus, bent laikinai susilpnės ypač smulkiosios – įmonių lygmens- profesinės sąjungos, išaugs emigracija“.
Vis dėl to, tai nereiškia, kad ateitis nudažyta vien juodom spalvom. „Analizuojant Nepriklausomybės laikotarpio precendentus, galime prisiminti 2010 m. socialinių išmokų sumažinimą dirbantiems pensininkams. Šis įstatymas taip pat buvo priimtas ir pasirašytas Prezidentės, o vėliau panaikintas Konstitucinio Teismo nutarimu. Tokios situacijos tikėtis galima vien todėl, kad naujame DK mažinamos Konstitucijoje įtvirtintos profesinių sąjugų teisės“ – pastebi K. Juknis.
Pensijų sumažinimo dirbantiems pensininkams pasekmės juntamos iki šiol, o kompensacijos bus mokamos dar ne vienerius metus. Tad kiek žalos gali būti padaryta net ir per trumpą laiką, būtų sunku prognozuoti. Prisiminkime, koks triukšmas kilo, kai valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sumažinimas taip pat buvo pripažintas antikonstituciniu.
Kas būtų, jei Prezidentė vetuotų Darbo kodeksą?
Naujasis Darbo kodeksas Seime priimtas tik 65 balsais iš 91. Nors dalis Seimo narių ir yra užsiminę, kad buvo verčiami balsuoti „už“ per daug nesigilinant, akivaizdu, kad šio DK šalininkų yra tikrai daug ir jie būtų nepatenkinti tokiu Prezidentės sprendimu. Veto galimybės kaip geriausios neįvardina ir profesinės sąjungos pirmininkas.
„Prezidentė gali per daug nesigilinti ir pasinaudoti veto teise. Tačiau tokiu atveju Seimas, negavęs konkrečių nurodymų ar analizės, projektą galėtų vėl priimti. Tiksliau, tokiu atveju jį galėtų pasirašyti Seimo pirmininkė“ – sako LPS „Sandrauga“ vadovas.
Racionaliausias variantas šiuo metu būtų, jei Prezidentė pasinaudotų savo turimais resursais ir pasiūliusi pataisas bent dėl aštriausių kampų, grąžintų projektą Seimui. Profesinės sąjungos pirminko nuomone, „siekiant subalansuoti abi darbo santykių pusių interesus, liberalumas, rinkos poreikiai, neturi persverti Konstitucinių socialiai orientuotos valstybės principų“.
