Šią savaitę fiksuotas dar vienas susirgusiųjų rekordas – per vieną parą naujų ligos atvejų fiksuota jau beveik 10 tūkst. Dėl to nekeista, kad „Sodra“ visą sausį stebi nedarbingumo pažymėjimų dėl COVID-19 skaičiaus didėjimą.
„Pavyzdžiui, pernai gruodį iš viso išduota beveik 280 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų, iš jų – 37 tūkst. dėl COVID-19. Šiais metais – iš viso išduota 267 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų, iš jų – 60 tūkst. dėl COVID-19“, – skaičiavo „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.
Nepaisant augančių COVID-19 atvejų, Sveikatos ministras šią savaitę paskelbė sąrašą profesijų, kurių darbuotojai galės dirbti sirgdami besimptome forma.
Numatyta, kad gyvybines funkcijas atliekantiems darbuotojams turėjus sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga ar susirgus šia liga, kai esant dideliam sergančiam šių darbuotojų skaičiaus neįmanoma užtikrinti gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymo (jeigu nėra galimybės šių funkcijų perduoti kitiems darbuotojams), dirbti gali besimptome forma sergantys asmenys.
Darbuotojų atstovai piktinasi sprendimu
Lietuvos profesinių sąjungų pirmininkė Inga Ruginienė piktinosi nauju Sveikatos ministro Arūno Dulkio sprendimu.
Darbuotojai bijo, kad bus atšauktas jų nedarbingumas. Tačiau taip negali būti. Jeigu darbuotojas turi nedarbingumą, jam draudžiama dirbti.
Tačiau suvokti ko siekiama tokiu sprendimu? Sveikatos ministras viešai deklaruoja, kad normalu sergant eiti į darbą ir taip rizikuoti ne tik savo sveikata, bet ir aplinkinių. Tačiau juk šiandien žmogus gali neturėti simptomų, o ryt jie jau gali atsirasti“, – piktinosi darbuotojų atstovė.
Anot jos, Sveikatos ministerijos veiksmai yra nesuprantami.
„Juk darbuotojai dirba įvairiose srityse, vieni bendrauja tik su kolegomis, o kiti – ir su aplinkiniais žmonėmis. Taip atsiranda grėsmė užkrėsti ir juos. Be to, suku suvokti, kodėl dar praeitą savaitę buvo kalbama, kad saugumas pirmoje vietoje ir reikia privalomų skiepų, kad suvaldytume pandemiją. O šiandien jau leidžiame dirbti ir sergantiems?
Keliamas chaosas, kurio metu jau nežino, kaip elgtis nei darbuotojai, nei darbdaviai. Niekas nebežino, kokių taisyklių reikia laikytis ir kaip jomis vadovautis. Kodėl darbo vietoje turint kontaktą izoliuotis nereikia, o šeimoje – jau reikia? Kur šio sprendimo logika? Priimami sprendimai, kurie niekaip nesusiję nei su saugumu, nei su sveikata“, – stebėjosi I. Ruginienė.
Pasak darbuotojų atstovės, šį sprendimą matyt, ministerija priėmė, nes kažkas pasiskundė, kad trūksta darbuotojų.
„Tad ir buvo priimti sprendimai, kad tų darbuotojų netrūktų. Dar darbuotojai teiraujasi, kaip yra su mokamais testais. Kokia jų prasmė? Jeigu darbuotojas sirgdamas besimptome forma turi dirbti, nebesvarbu testas teigiamas ar neigiamas. Pasidaręs testą už savo pinigus tik veltui juos išleistų“, – sakė I. Ruginienė.
Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovas Kęsturis Juknis irgi teigė, kad Lietuvoje – įsigaliojo su logika susikertantis Sveikatos apsaugos ministro įsakymas.
„Nuo šiol darbuotojai turės dirbti net ir tada, kai jis serga besimptome koronaviruso forma ar net po to, kai asmuo kontaktavo su sergančiais žmonėmis. Žinoma, tai galioja tik toms sritims, kurios yra gyvybiškai svarbios. Tačiau tampa visiškai neaišku, koks yra Sveikatos apsaugos ministerijos planas pandemijai suvaldyti. Ko yra siekiama: mažinti susirgimų koronavirusu skaičių ar kaip tik jį padidinti? O gal tokie veiksmai skirti visuomenės dėmesiui nukreipti?
Toks jausmas, kad taip elgiamasi specialiai, kad dar labiau supriešintų visuomenę, kuri yra ir taip susiskaldžiusi, priešintų darbdavį su darbuotoju“, – sakė K. Juknis.
Sako, kad darbuotojai bando išsisukti nuo darbo
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sakė, kad darbuotojų atstovai visada viskam priešinasi.
„Profesinės sąjungos visada prieštarauja, jeigu Vyriausybė ar darbdaviai siūlo sprendimus stabilizuoti ir sutvarkyti darbo rinką. Nuo pat pandemijos pradžios darbuotojų atstovai niekam nepritarė. Kai siūlėme neskiepytiems darbuotojams testuotis už savo pinigus irgi sulaukėme daug pasipriešinimo.
O šis Vyriausybės sprendimas labai racionalus. Daug pažįstamų žmonių pasakoja, kad serga COVID-19, tačiau be slogos nieko daugiau nejaučia. Dabar yra labai daug baimės dėl augančių užsikrėtimų skaičiaus, tačiau turime matuoti santykį tarp užsikrėtusiųjų ir mirčių. Matome, kad tie žmonės, kurie pasiskiepijo, serga lengvesnėmis formomis“, – sakė D. Arlauskas.
Anot jo, pandemija ir naujos atmainos gali tęstis dar keletą metų, todėl reikia galvoti, kaip iš to išeiti.
„Būtina galvoti apie Lietuvos ekonomiką. Kas bus, jeigu pusė darbingo amžiaus žmonių nedirbs? Juk gyventojams reikia sveikatos, švietimo paslaugų, maisto produktų. Todėl būtina elgtis racionaliai.
Be to, dabar apskritai trūksta darbuotojų. Ir darbuotojams dabar labai patogu prisidengti COVID-19 liga ir nedirbti. Tačiau viskas priklauso nuo darbdavio ir darbuotojo santykių. Vieni jeigu tik ras progą, ir nedirbs, o kiti ieškos būdų, kaip bendradarbiauti, dirbs nuotoliu. Juk toks darbo pobūdis jau pandemijos metu buvo išbandytas. Žinoma, tai netinka įmonėms, kurių darbuotojai dirba kontaktiniu būdu“, – pasakojo D. Arlauskas.
Nedarbingumo pažymėjimai
Apskritai „Sodra“ lygino, kad bendri nedarbingumo pažymėjimų rodikliai yra panašūs (2020 m. gruodį – 300 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų, 2021 m. sausį – 246 tūkst., o šiemet – 330 tūkst.)
„Pernai pažymėjimų išduodamų dėl priežasčių susijusių su COVID-19 buvo daugiau. Taip buvo dėl to, kad karantino metu ugdymo įstaigos veikė nuotoliniu būdu ir tėvai ėmė nedarbingumo pažymėjimus sveikų vaikų priežiūrai namuose. Šiuo metu nedarbingumo pažymėjimų ligonio slaugymui dėl epideminės situacijos yra apie 1900 (šis skaičius įeina į bendrą nedarbingumų dėl COVID-19 skaičių).
Šiuo metu kasdienė nedarbingumo pažymėjimų statistika toliau rodo augimą. Pavyzdžiui, pirmadienį (sausio 24 d.), buvo 19 tūkstančių galiojančių nedarbingumo pažymėjimų išduotų dėl įvairių priežasčių susijusių su COVID-19 ir 81,5 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų iš viso. Prieš savaitę, sausio 17 d., buvo 13 tūkstančių galiojančių nedarbingumo pažymėjimų dėl COVID-19 ir 69 tūkst. pažymėjimų iš viso“, – komentavo Malgožata Kožič.
„Sodra“ informavo, kad esant laikinai nedarbingam ligos išmoka siekia 62,06–100 proc. gyventojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. išmoką už 2 pirmąsias ligos dienas moka darbdavys, jis privalo mokėti ne mažesnę kaip 62,06 proc., gavėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką.
Tačiau gyventojams gaunantiems pajamų pagal autorines sutartis, individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems bei jų partneriams, šeimynų dalyviams, asmenims, kurie verčiasi individualia veikla (išskyrus verslo liudijimą turinčius), individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams bei ūkinių bendrijų tikriesiems nariams už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas ligos išmoka nemokama.
