.jpg)
„Aš dirbau Estijoje, Kazachstane, 11 metų dirbau Rusijoje. Pamačiau tam tikrus skirtumus tarp jaunimo Lietuvoje ir Rusijoje. Daug jaunų žmonių į Maskvą atvyksta iš regionų ir jiems gyvenimas sostinėje tampa mūšiu. Atvykę į Maskvą jie tampa nepriklausomi, jie turi savo nuomonę, yra pasiruošę dirbti sunkiai, nes turi svajonę. Tas jaunimas pasiruošęs dirbti daug valandų – tokius jaunus žmones Rusijoje, bent jau „Nielsen“ kompanijoje, aš mačiau.
Lietuvoje aš nuo šių metų balandžio. Turiu pakankami praktikantų, norėjau įdarbinti daug jaunų žmonių, dėl jų jaunatviško požiūrio ir entuziazmo, tačiau atradau tai, kad jų lūkesčiai visiškai neatitinka kvalifikacijos. Mes atlikome apklausą ir pamatėme, kad jauni Lietuvos žmonės pasirengę tuoj pat pakeisti darbą. Tai yra beprotiška. Jauni lietuviai, turintys darbą, paraleliai jau ieško kito. Lietuviai nori visko iš karto: karjeros, žinių, santuokos, geros algos, namo, automobilio“, – kalbėjo I. Lepp.
Nėra ko skųstis
„Infobalt“ prezidentas Tomas Vitkus konferencijoje apie jaunimą darbo rinkoje kaip tik gyrė Lietuvos jaunimą – pasak jo, Lietuvoje turime įprotį skųstis, nors padėtis yra itin gera.
„Mūsų kompanija yra labai patenkinta lietuviškus universitetus baigusiais studentais – jie yra itin konkurencingi, jie yra tikrai labai geri. Džiaugiuosi, kad universitetai sugebėjo padidinti IT finansavimą. Aišku, prireiks keletą metų, kad pamatytume rezultatus, bet jau dabar turime 10 proc. daugiau IT studentų universitetuose. Visgi yra dar kur eiti: IT sektorius Lietuvoje priimtų dvigubai daugiau žmonių negu universitetai paruošia IT specialistų“, – kalba T. Vitkus.
Darbo birža nerengia IT specialistų
Pašnekovas pažymėjo, kad IT darbuotojų poreikis augs dar labiau, todėl, jo nuomone, reikia dirbti su profesiniu tokių darbuotojų paruošimu.
„Jeigu nors truputį pastudijuotumėt, kiek IT specialistų parengtų pagal profesines programas, būtume nustebę, kad jų labai mažai. Negi Lietuva tokia turtinga, kad rengtų studentus be perspektyvos įsidarbinti? Dabar mes dalį pinigų leidžiame veltui. Kodėl žmonės neišmokomi naudotis kompiuteriu, JAVA programa?
„Infobalt“ šiais metais turi profesinę programą JAVA programuotojams parengti, kuri trunka 10 mėn. Po to žmogus gali dirbti su JAVA ir yra vienas paklausiausių darbuotojų Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje. Ir tam tereikia 10 mėn. Ši programa yra parengta Švietimo ir mokslo ministerijos – bet kuri profesinė mokykla gali ją pasiimti ir naudoti“, – nurodė T. Vitkus.
„Infobalt“ vadovas kritikos šūsnį numetė Lietuvos darbo biržai, kuri yra labai svarbi agentūra dirbant su žmonių perkvalifikavimu. Ji, pažymi pašnekovas, tam turi pakankamą finansavimą.
„Visgi jei pažiūrėtume, kiek žmonių Darbo birža perkvalifikuoja IT specialistais, manau, kad pamatytume labai mažus skaičius. Manau, kad jie perkvalifikuoja žmonės iš vienos eilės Darbo biržoje į kitą. Pinigus reikia skirti reikiamoms sritims: mūsų žmonės tikrai yra talentingi ir norėtume daugiau jų turėti IT sferoje“, – nurodė jis.
Ką daryti su nemotyvuotais
Lietuvos darbo biržos direktorė Ligita Valalytė nurodė, kad lapkričio pirmos dienos duomenimis, 7 tūkst. šalies jaunimo buvo bedarbiai, kurių dauguma neturi nei įgūdžių, nei motyvacijos.
„Čia daug kalbama apie motyvuotus ir išsilavinusius žmones, tačiau pas mus ateina įgūdžių neturintys, nekvalifikuoti ir nemotyvuoti žmonės. Pavyzdžiui, 7 proc. iš tų 7 tūkst. turi tik pradinį išsilavinimą. Tad jie neturi jokių įgūdžių ar noro kažką padaryti. 40 proc. šių jaunų nekvalifikuotų darbuotojų išvis neturi kvalifikacijos.
Lietuvos darbo birža nėra reformacijos institucija, mes negalime tų žmonių priversti kažkur eiti. Todėl aš norėčiau paklausti „Infobalt“ prezidento: ką konkrečiai padarė verslas, kad šiuos nemotyvuotus žmones pritrauktų? 7 tūkst. žmonių mūsų duomenų bazėje yra milžiniška darbo jėga IT sektoriui. Mes turime partnerius, kurie siūlo IT programas, bet šie žmonės to nenori. Jie geriau renkasi nekvalifikuotas programas, o ne IT. Manau, kad galėtume su verslu kooperupotis, nes turime tą pačią problemą – norime juos integruoti į darbo rinką“, – kalbėjo ji.
T. Vitkus jai atsakė, kad nemotyvuoti žmonės galėtų būti pritraukti į IT sektorių ir pažadėjo pagalvoti, kokiomis programos būtų galima tai padaryti, tačiau taip pat pastebėjo, kad verslas nemotyvuotų darbuotojų nelaukia.
„Visgi aš manau, kad 10 proc. žmonių pasaulyje yra labai talentingi ir 10 proc. yra tokių, su kuriais dirbti yra labai sunku. Todėl mes tikimės, kad su jais dirbs valdžia ir taikys specialias programas, nes verslas čia nebus proaktyvus“, – nurodė jis.
