Klaipėdos rajone veikia 12 įvairaus dydžio medicinos punktų. Jie priklauso Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centrui. Skaičiuojama, jog šie medicinos punktai paslaugas teikia 5344 rajono gyventojams. Vieni punktai turi atvažiuojantį šeimos gydytoją, kiti dirba be jo. Gyventojus aptarnauja vien bendruomenės slaugytojos.
Medicinos punktai nebeatlieka funkcijų
Pasigirsta diskusijos, ar šalies regionuose esantys punktai išties dar reikalingi? Ar verta išlaikyti nepigiai kainuojančius pastatus, mokėti už šildymą, darbuotojų atlyginimus. Kai kur medicinos punktai esą laikosi vien dėl slaugytojų entuziazmo neprarasti savo darbo vietos.
„Tai yra labai jautrus klausimas. Medicinine prasme pats punktas į kurį nebeatvažiuoja gydytojas, ar atvažiuoja kartą per 2 savaites, nėra tiek veiksnus medicinine prasme, kiek reikėtų. Žmogus, kuris susirgo negali laukti kelių savaičių kol atvyks gydytojas, kad jį priimtų. Jis važiuoja į kitą medicinos įstaigą,“ - portalui tv3.lt teigė Klaipėdos rajono savivaldybės Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komiteto pirmininkė Audronė Balnionienė.
Tad kaimuose budinčios slaugytojos konsultuoja blogai pasijutusius gyventojus, matuoja kraujospūdžius, atlieka gydytojo prirašytų vaistų injekcijas, lanko ligonius, vaikus namuose, skiepija, skatina gyventojus tikrintis sveikatą, kai kurios pardavinėja vaistus.
„Žinoma, senjorams tai labai patogu. Jie turi mažiau galimybių nuvažiuoti į rajono centrą, polikliniką, jeigu reikia tik gauti receptą, susileisti vaistus ar lašelinę. Tačiau medicinos punktai nebeatlieka tiek funkcijų kaip anksčiau, nebeteikia greitojo gydymo, tad rimčiau susirgęs žmogus turi vistiek vykti į didesnę gydymo įstaigą,“ - sakė A. Balnionienė.
Medicinos punktai - nuostolingi
Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komiteto pirmininkės nuomone, susitarus su vietos gyventojais, išanalizavus visus už ir prieš, būtų galima priimti sprendimą naikinti kaime bent vieną kitą medicinos punktą tam, kad sveikatos priežiūrai skirtos valstybės lėšos būtų panaudojamos racionaliai. Skaičiuojama, jog šiuo metu medicinos punkto slaugytojos darbo užmokestis, turint visą etatą, siekia 400–430 eurų. Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centrui priklausančiuose medicinos punktuose dirba 13 slaugytojų.
„Ekonomine prasme, tokių medicinos punktų išlaikymas yra nuostolingas. Dauguma punktų yra žemiau nulio, jie neišsilaiko. Jiems pinigai skiriami per ligonių kasas, kitas paslaugas ar darbus, kuriuos turi sugeneruoti Gargždų poliklinika,“ - teigė A. Balnionienė.
Kad pokyčiai dėl punktų jau pribrendo, neabejojama. Svarstoma, galbūt punktus galėtų pakeisti atvažiuojančios slaugytojos. Tačiau senyvo amžiaus žmonės nieku gyvu nenori medicinos punktų atsisakyti. „Seni žmonės ir naudojasi tomis paslaugomis. Nuo Šalpėnų iki rajono centro yra apie 30 kilometrų, iki ambulatorijos – 12 kilometrų. Visuomeninis transportas išvažiuoja anksti ryte ir grįžta vėlai vakare. Tad mano teritorijoje medicininis punktas – labai reikalingas. Bėdų kyla net tada, kai išeiname atostogų, nes niekas mūsų nepavaduoja, dėl lėšų taupymo. Tad gyventojai tą mėnesį sako patiriantys daug nepatogumų,“ – teigė Diana Radžienė, Šalpėnų medicinos punkto bendruomenės slaugytoja. Jame aptarnaujamų gyventojų skaičius siekia nuo 300 iki 350.
Medicinos punkte socialinės paslaugos?
Klabinta slaugytoja sutinka, kad jauniems, darbingo amžiaus žmonėms, medicinos punktai nereikalingi, tačiau kaimuose daugiausiai gyvena senyvo amžiaus žmonių.
„Lankome juos namuose, kartu ir neįgaliuosius bei naujagimius. Vaistais prekiaujame, darbo valandom prireikus ir pirmąją pagalbą suteikiame,“ - kalbėjo D. Radžienė.
Tačiau senyvo amžiaus žmonių kaimuose mažėja. Ten gyventojų tiek, kiek per metus žmonių žūva eismo įvykių metu Lietuvoje, sako A. Balnionienė. Tačiau moteris sutinka, kad senyvo amžiaus žmonės jaučiasi saugesni, žinodami, kad kaime veikia medicininis punktas. Siekiant juos išsaugoti, reiktų aptarti finansavimo klausimą.
„Žvelgiant iš ekonominės ir politinės pusės, juk yra daug kitų vietų kur būtų galima tuos sutaupytus pinigus, uždarius medicinos punktus, panaudoti. Tačiau tai – politinis sprendimas, kurį priimti nėra lengva, remiantis žmogiškuoju faktoriumi. Galima svarstyti, ar punktų išlaikymas turi būti tik iš sveikatai skirtų pinigų sąskaitos? Juk slaugytojos atlieka ir nemažai socialinių paslaugų – lanko ir rūpinasi neįgaliaisiais,“ - teigė A. Balnionienė.
