Nagrinėja trečia kolegija
105 tomų bylą, kurioje kaltinimai buvo pareikšti net 13 asmenų, Lietuvos generalinė prokuratūra Vilniaus apygardos teismui pateikė 2008 metais. Pirmas posėdis teisme įvyko 2008-ųjų gruodį. Pasirodo net ir penkerių metų per mažai, kad teismas paskelbtų nuosprendį.
Bylos nagrinėjimas nuo pat pradžių vyko labai sunkiai. Jau į pirmą posėdį neatvyko net 5 advokatai. Juos teisiamiesiems turėjo skirti valstybė, bet Teisingumo ministerija tuo metu neturėjo lėšų jų darbui apmokėti, tad nagrinėjimas buvo nukeltas į kitus metus.
Kai kurie nusikaltimai įvykdyti daugiau nei prieš dešimtmetį, tad tiek liudytojams, tiek įtariamiesiems sunku prisiminti detales. O jas teko prisiminti net tris kartus. Pirmą kartą – kai bylą nagrinėjo Vilniaus teisėjas Zenonas Birštonas. Teismo darbas tuokart jau artėjo prie pabaigos, bet šis teisėjas kartą pasirodė darbe neblaivus ir netrukus buvo atleistas iš pareigų.
Toks pats likimas laukė ir antrajai teisėjų kolegijai pirmininkavusio Vilniaus teisėjo Ryšardo Skirtuno. Iš darbo jis buvo atleistas, nes įsipainiojo į korupcijos skandalą ir dabar yra teisiamas. Tad byla nagrinėja jau trečioji teisėjų kolegija. Jei daugiau nieko neatsitiks, ši kolegija gal dar šiemet paskelbs ir nuosprendį.
Siūlo skirtingas bausmes
Griežčiausių bausmių prokuroras paprašė Audriui Skėriui, Markui Kardišauskui ir Šarūnui Juodžbaliui. Ant jų sąžinės guli ne viena atimta gyvybė. Vieną iš Kauno nusikalstamo pasaulio veikėjų Ariką Pastuškovą prokuroras siūlo įkalinti 15 metų, o jo buvusį draugą ir bendražygį Joną Bielskį-Senelį – tik 5 metams. Pastarasis pareigūnams padėjo atskleisti ne vieną sunkų nusikaltimą ne tik šioje, bet ir kitose baudžiamosiose bylose. Jis liudijo ir paties Kauno mafijos lyderio Henriko Daktaro byloje.
Tiesa, dar 2005-aisiais teisėsaugininkams padėjęs atskleisti tamsiausias senosios Kauno mafijos paslaptis J. Bielskis Daktarų klano nusikaltimus narpliojančiai teisėjų kolegijai liudijo nuotoliniu būdu. Buvęs gangsteris, kurį kažkada H. Daktaras laikė teisingu žmogumi, neišdrįso pažvelgti tiek jam, tiek buvusiems bendražygiams į akis. Pats J. Bielskis pareiškė, kad jį trikdo ir teismo procese dalyvaujantys anuomet Daktarų gaujos viršūnėms priskirti vyrai, ir įkyrus žurnalistų dėmesys.
Keršijo už apskundimą
J. Bielskiui bausmę siūloma skirti pripažįstant jį kaltu dėl Telšių verslininko Hilarijaus Sasnausko- Levuko nužudymo. Dėl H. Sasnausko nužudymo kaltinimai buvo pateikti ir Palangos verslininkui Gediminui Jackai. Kad jis yra susijęs su H. Sasnausko nužudymu, pareigūnams pirmasis prabilo J. Bielskis. „Aš G. Jackai sakiau: kam jį žudyti, gal geriau duokime su lazdomis, bet jis nesutiko“, – teisme yra sakęs Senelis.
H. Sasnauskas buvo nušautas 1993-iųjų sausį. Banke pinigus iškeitęs ir su mažamečiu sūnumi į namus grįžęs verslininkas buvo užpultas vos išlipęs iš automobilio. Iš prie namų esančio sandėliuko iššoko du vyrai, kurių vienas iš nupjautavamzdžio medžioklinio šautuvo paleido šūvį, o paskui dar kartą metaliniu daiktu trenkė per galvą. Peršokę namo tvorą nusikaltėliai paspruko. Po kelių valandų H. Sasnauskas ligoninėje mirė.
Nagrinėjant šią bylą, kaip tik prieš du metus, prokuroras, tuomet tai buvo Aleksandras Kazakovas, jau skaitė baigiamąją kalbą. Toje kalboje A. Kazakovas teigė, kad bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, jog G. Jacka, keršydamas už tai, kad H. Sasnauskas kreipėsi į teisėsaugos organus (dėl to G. Jacka dar 1983 metais buvo nuteistas už kurstymą duoti kyšį), organizavo šio verslininko nužudymą.
Pasak prokuroro, G. Jacka ir jo giminaičiai sovietų laikais parašė daug skundų ir net kreipėsi į SSRS generalinį prokurorą. Po nuteisimo jis paskelbė bado streiką, reikalavo, kad jo bylą nagrinėtų Ypatingų bylų tyrėjai.
Nenori senaties
G. Jacka visą laiką neigė, kad jis užsakė H. Sasnausko nužudymą. Po A. Kazakovo kalbos jis teigė, kad teisme išsakyti teiginiai tėra tik prokuroro nuomonė, o lemiamą žodį tars teismas.
Tačiau dabar gali atsitikti taip, kad teismas nepasakys nieko paguodžiančio. Siūlydamas skirti bausmes prokuroras A. Urbelis pažymėjo, kad G. Jackai baudžiamoji atsakomybė negresia, nes visiems nusikaltimams, kuriais jis buvo kaltinamas, jau yra suėjęs senaties terminas baudžiamajai atsakomybei.
Dar spalio mėnesį Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį nutraukti bylos nagrinėjimą G. Jackos atžvilgiu suėjus senaties terminui. Tačiau G. Jacka nesutiko, kad byla jam būtų nutraukta ir, apskundęs teismo nutartį, laimėjo.
Apeliacinis teismas paskelbė, kad Konstitucija numato, jog kiekvienas asmuo laikomas nekaltu, kol nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio. Sprendžiant byloje klausimą dėl vieno asmens, neišvengiamai sprendžiamas ir kitų klausimas. „Pašalinus asmenį iš proceso, jis praranda teisę ne tik gintis, be ir rašyti apeliacinius skundus“, – paskelbė teismas.
Apeliacinio teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras A. Urbelis stebėjosi, kodėl G. Jacka neskundė jam taip pat dėl senaties nutrauktos bylos, kurioje kalbama apie 200 000 JAV dolerių prievartavimą iš bankininkų, vieno bankininko pagrobimo. Įtariama, kad 1993 metais G. Jacka su J. Bielskiu organizavo „Ekspress“ banko prezidento Vladimiro Naidūno verslo partnerio Igorio Žukovskio- Zilberio pagrobimą. O jį pagrobė S. Skėris ir V. Mula. Vėliau už pagrobtojo išlaisvinimą iš V. Naidūno reikalauta 200 000 JAV dolerių. Bankininkui pavyko nusiderėti iki 150 000 JAV dolerių, tačiau pinigų perdavimas neįvyko, nes į susitikimą atvažiavęs S. Skėris buvo partrenktas mašinos ir atsidūrė ligoninėje.
Šiuose epizoduose G. Jackai procesas buvo nutrauktas anksčiau ir jis jų neskundė. O štai byloje dėl telšiškio nužudymo G. Jacka nori būti teisiamas. Labai įdomu, kaip šioje netipiškoje situacijoje dabar pasielgs teismas skelbdamas nuosprendį. Už tą patį epizodą J. Belskiui senaties teismas netaiko, nes po to jis yra vėl nusikaltęs.
Teisėsaugininkų aplaidumas
Beje, nagrinėjant teisme H. Sasnausko nužudymą prokurorai daug pasakojo apie tai, kad 1993-aisais ir vėlesniais metais nusikaltimai provincijoje nebuvo tiriami. Prokuroras teisme sakė, kad H. Sasnausko nužudymo Telšių policijoje ir prokuratūroje tirimas jam sukėlė šoką.
„Tai buvo formalus tyrimo imitavimas, o kai kuriais atvejais – tyrimo falsifikavimas“, – sakė A. Kazakovas.
Pasak jo, nors iš karto po verslininko nužudymo jo žmona Edita pareigūnams nurodė, kad jos sutuoktinio nužudymą galėjo užsakyti G. Jacka, vietos pareigūnai jo net neapklausė, o tik apsiribojo formaliais raštais byloje – esą nepavyko nustatyti jo gyvenamosios vietos.
Atnaujinti parengtinį tardymą byloje ne kartą nurodė aukštesni prokurorai, tačiau Telšių policija į nurodymus reagavo vangiai arba išvis nereagavo.
Generalinės prokuratūros prokuroras neabejojo – verslininko nužudymo tyrimas Telšių policijoje strigo ne be G. Jackos įsikišimo.
„Faktas, kad G. Jacka nebuvo apklaustas tyrime, turėjo parodyti H. Sasnausko aplinkos žmonėms G. Jackos galingumą, pagalbos iš teisėsaugos organų laukimo beprasmiškumą“, – A. Kazakovas įsitikinęs, kad tai buvo G. Jackos keršto ir įbauginimo plano dalis.
Simuliavo beprotį
Vienas iš teisiamųjų – ¬Saulius Skėris – bylą nagrinėjant teisme, susirgo ir mirė nuo insulto, tad dabar teisiamas tik jo sūnus Audrius Skėris. Jo tėvas buvo gana įdomi asmenybė.
Kalbama, kad šis Kauno mafijos lyderio J. Bielskio patikėtinis būdavo pasiruošęs vykdyti bet kokią jo užduotį. S. Skėris galėjo žudyti dėl mažiausios smulkmenos. Jis buvo puikus šaulys ir geras psichologijos žinovas. Kadangi žinojo, jog gyvendamas tokį gyvenimą, vis tiek vieną kartą įklius, studijavo medicinos knygas, kad prireikus galėtų apsimesti psichikos ligoniu ir būtų pripažintas nepakaltinamas. Ne kartą jam yra pavykę apgauti gydytojus – šie nuspręsdavo, kad banditas negalėjo suprasti savo veiksmų.
Prieš tai Šiaulių apygardos teisme teisiamas S. Skėris, kaip įpratęs, ėmė simuliuoti beprotį. Teisėjo paprašytas prisistatyti, iš karto pareiškė esąs amerikietis iš Milvokio, baigęs geltoną mokyklą ir turįs 10 porų kojinių, o šalia sėdinčio sūnaus Audriaus visai nepažįstąs. Tik, kai kompleksinė psichiatrijos ekspertizė pagaliau atskleidė, jog gaujos vadeiva simuliuoja ir yra pakaltinamas, jis nustojo apsimetinėti ir ėmė duoti parodymus viską versdamas žuvusiam bendražygiui.
S. Skėris nebuvo samdomas žudikas, kokius dabar dažnai rodo filmuose. Skirtingai nuo tų filmų „kilerių“, jis plėšė, vagiliavo, reketavo, žudė verslininkus, moteris. Mirusio S. Skėrio atžvilgiu byla dabar nutraukta.
Teisiami dėl 3 nužudymų
Šios dabar teisiamos gaujos nusikaltimai buvo išaiškinti, kai, atskleidus Panevėžio ir Klaipėdos nusikalstamų susivienijimų padarytus nusikaltimus, tyrėjų nebuvo sustota, o atkakliai judėta į priekį. Tada, vadovaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui, ir buvo išaiškinta, kad Sauliaus Skėrio ir Viktoro Mulos 1992 metais suorganizuota ginkluota gauja nužudė 2 vaistininkes Šiauliuose, verslininką – Telšiuose, taip pat – Kauno nusikalstamų gaujų neįtikusius narius.
Iki 2000-ųjų pabaigos ginkluota gauja veikė dviem etapais. Nusikaltimams vykdyti kaltinamieji buvo įsigiję policininkų uniformas, labai didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų.
Gaujos nariai kaltinami dėl 3 nužudymų, pasikėsinimų nužudyti visuomenei pavojingu būdu, didelės vertės turto prievartavimais, neteisėtai atimant nukentėjusiesiems laisvę.
Ramaškės nužudymas
Vilniuje teisėjai bando išsiaiškinti, kas vis tik nužudė vieną Kauno nusikalstamo pasaulio lyderių Ramūną Kuzminą-Ramaškę. Jis buvo nušautas 2000 metų birželio 16-ąją Kaune, kieme prie Laisvės alėjos. Dienos metu aukos tykojęs žudikas šaudė vyrui į galvą, stebint ir iš siaubo klykiant mažamečiam vaikui. Atlikęs kruviną darbą žudikas ramiai tarpuvartėje prasilenkė su aukos žmona, bėgusia prie ką tik nušauto vyro.
Buvo teigiama, kad Ramaškė nužudytas dėl skolų nusikalstamo pasaulio autoritetams J. Bielskiui ir H. Daktarui. Ramaškė pasižymėjo dar ir tuo, kad visai nepaisė su H. Daktaro autoriteto. Jis buvo kelis kartus apšaudytas, vaikščiojo ginkluotas ir apsirengęs neperšaunamą liemenę. Pasakojama, kad „daktarai“ jam buvo paskelbę mirties nuosprendį ir, kad jis iš anksto laidotuvėms buvo nusipirkęs kostiumą.
Teigta, kad žudiką pasamdė J. Bielskis, vėliau kaltė versta Arikui Pastuškovui, tačiau dar vėliau kaltinimai panaikinti.
Teismas, įvertinęs visus įrodymus, aišku, paskelbs verdiktą, bet tikroji tiesa gali ir nepaaiškėti. Kaune kalbama, kad intrigų meistras A. Pastuškovas viską suplanavęs taip, jog pasinaudotų V. Mulos kerštu ir pašalintų Ramaškę. Kalbama, kad už Ramaškės nužudymą nemaža suma buvo sumokėta ir dar vienam samdomam žudikui. J. Bielskis, teisme apklausiamas dėl Ramaškės nužudymo, tikino negalįs pasakyti, kas paleido mirtiną šūvį, tačiau teigė neabejojąs, jog žudė kažkas iš S. Skėrio ir V. Mulos grupuotės. Jos nariai buvo apiplėšę R. Kuzmino žmoną, todėl po to baiminosi, kad šis Šiaulių nusikaltėliams gali keršyti.
Dar 1994 metais V. Mula kartu su bendrininkais apiplėšė R. Kuzmino butą, iš jo žmonos reikalavo pinigų. Tai buvo daroma norint sumažinti R. Kuzmino įtaką grupuotėje. Tuo laiku jis laikė 150 000 JAV dolerių grupuotei priklausančių pinigų. Kai kartą R. Kuzminas pateko į areštinę, V. Mula su sėbrais tuo ir pasinaudojo. Apsirengę policininkais, jie be vargo pateko į Kuzminų butą ir iš Ramūno žmonos Kristinos pareikalavo pinigų. V. Mula ir Vytautas Raudonis buvo sulaikyti nusikaltimo vietoje ir nuteisti. R. Kuzminas V. Mulai į kalėjimą perdavė: „Gyvas esi tol, kol sėdi už grotų“. Teisme parodymus duodantis Markas Kardišauskas tvirtino, kad A. Skėris ir jo tėvas tykojo, kada iš namų išeis R. Kuzminas, o mirtiną šūvį paleidęs Šarūnas Juodžbalys.
Įrodė ištikimybę
M. Kardišauskas taip pat prisipažino, kad kartu su A. ir S. Skėriais Šiauliuose nužudė vieno verslininko žmoną Rimą B. 2000-ųjų balandžio 11-ąją S. Skėrio gauja įsiveržė į turtingo Šiaulių komersanto butą. Plėšikai žinojo, kad sutuoktinis darbe, o jo žmona Rima – viena namuose. Kai plėšikai atsirakino duris ir įėjo į šiaulietės butą, A. Skėris jai trenkė per galvą metaliniu strypu. Užpuolikai moterį surišo, o M. Kardišauskas ją uždusino. Taip jis turėjo įrodyti ištikimybę gaujai. Po to lavoną apklojo marška ir visi ramiai rausėsi po daiktus.
Beje, tas pats M. Kardišauskas jau buvo nuteistas už tai, kad Šiauliuose žiauriai nužudė ir apiplėšė gerai mieste žinomą vaistininkę. Moters jie patykojo prie namų durų, apsvaigino ją, įtempė į namus ir nušovė. Iš moters namų jie išsinešė juvelyrinius dirbinius, iš kiemo išsivarė jos automobilį. Po visų bylinėjimusi už tą nusikaltimą V. Mula ir Š. Juodžbalis nuteisti po 18 metų, A. Skėris – 17, o M. Kardišauskas – 13 metų laisvės atėmimo. Pastarasis pripažino savo kaltę dėl pareikštų kaltinimų bei davė parodymus, apkaltinančius bendrininkus V. Mulą, A. Skėrį bei Š. Juodžbalį.
Genadijus SKRIPKA
AKISTATA
