Vilija Blinkevičiūtė Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininko pavaduotoja
Šių metų kovo aštuntąją švęsime baigiantis savivaldos rinkimų kampanijai. Šia proga partijos paruošė moterims gerą dovaną – į savivalybių tarybų rinkimus kandidatai vyrai ir moterys ėjo beveik poromis. Blogiau su kandidatais į merus. Čia trys vyrai vedėsi tik vieną moterį. Tačiau rinkėjai kandidatėms moterims buvo griežtesni. Į savivaldybių tarybas pateko tik 24,5 proc. moterų arba 2,5 proc.p. daugiau nei 2011m. rinkimuose. Palankiausi moterims buvo Širvintų, Šalčininkų Trakų, Prienų ir Akmenės rinkėjai, mažiausiai palankūs – Marijampolės, Plungės, Rokiškio ir Utenos. O pakartotiname merų balsavime varžysis tik 12 moterų, arba 14,6 proc. Galima būtų pasidžiaugti bent tuo, kad jau išrinktos 2 merės.
O kaip mūsų politikės atrodo Europos Sąjungoje? Čia vidutiniškai 32 proc. moterų dalyvauja vietos savivaldos tarybose. Pirmauja švedai, kur atsakomybę už vietinę savivaldą vyrai ir moterys dalijasi beveik po lygiai. O merių Europos Sąjungoje yra tik 14 proc.(Lietuvoje – 10 proc.). ES nacionaliniuose parlamentuose posėdžiauja 28 proc. moterų (Lietuvoje – 24 proc.). Ministrių moterų yra 28 proc. (Lietuvoje – 20 proc.), vyriausybės vadovių – 4, prezidenčių – 2. Tai, deja, atspindi bendrą tendenciją – kuo aukščiau į valdžios piramidę, tuo mažiau moterų. Nenoriu tikėti, jog daugiau moterų į rinkimų sąrašus įrašoma tik dėl noro deklaruoti ištikimybę lygių galimybių principams arba dėl grožio. Net neabejoju, kad tai lemia ir jų geras išsilavinimas, patirtis, pasirengimas ir noras prisiimti atsakomybę už žmonių problemų sprendimą. Sutikite, kad moterys politikai suteikia daugiau tolerancijos, skaidrumo, moterys atidesnės šeimų, vaikų, vyresnio amžiaus žmonių, neįgaliųjų reikalams ir visiems, kuriems reikia mūsų globos bei paramos. Jos dažniau kelia moterims aktualias smurto, sveikatos apsaugos, diskriminacijos darbe ir kt. problemas. Ir tai ne teorinis teiginys, o gyvenimo patvirtintos tiesos, ypač svarbios savivaldai, kuri yra arčiausiai žmonių kasdieninių rūpesčių.
Europos Parlamente mes pateikėme ne vieną siūlymą, kaip skatinti moterų dalyvavimą politikoje. Vieną iš rezoliucijų pavadinome „kokybė ir lygybė“, norėdami atkreipti dėmesį į tai, jog moterys, dalyvaudamos politikoje, gerina jos kokybę. Sunkiausia yra greitai pakeisti vis dar gajus stereotipus apie moterų vaidmenį priimant sprendimus. Lengviau yra šalinti kitas kliūtis, pavyzdžiui, nepakankamas galimybes derinti dalyvavimą politikoje su įsipareigojimais šeimai, nepalankų partijų požiūrį į lyčių lygybę, moterims nepalankius rinkimų mechanizmus ir kt. Mes gerai įvertinome teisės aktais reglamentuojamas rinkimams skirtas lyčių lygybės sistemas ir lyčių kvotas, pradėtas taikyti kai kuriose valstybėse narėse. Paraginome svarstyti galimybę taikyti rinkimuose vadinamąją „užtrauktuko“ sistemą (t. y. moterys ir vyrai į partijų sąrašus įrašomi pakaitomis). Manau, jog vienas svariausių argumentų už moteris politikoje yra jų sėkmingos politinės veiklos viešinimas. Kalbant apie moteris politikoje, nereikėtų pamiršti ir tų moterų, kurios įgyvendina šią politiką. Juk dauguma socialinių, kultūros, švietimo ir sveikatos apsaugos darbuotojų – moterys. Susitikimuose teko išklausyti ne vieną pasakojimą apie jų nelengvo darbo problemas, kurias turėtų padėti spręsti vietos arba centrinė valdžia. Reikia įvertinti ir tai, jog šiose srityse dirbančios moterys gauna mažesnius už vyrų atlyginimus ir pensijas. Lietuvoje moterys vis dar uždirba 14 proc. mažiau už vyrus, o jų senatvės pensijos vidutiniškai 50 eurų mažesnės negu vyrų. Todėl joms reikalingas ypatingas dėmesys ir rūpestis. Ir ne tik kovo aštuntosios proga.
