Lietuvoje atliekos šalinamos 11- oje regioninių nepavojingų atliekų sąvartynų, atitinkančių aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Vadovaujantis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, atliekų šalinimas aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų neatitinkančiuose sąvartynuose uždraustas nuo 2009 m. liepos 16 d.
Šiuo metu iš 800 veikusių sąvartynų, šiukšlynų, atliekomis užterštų teritorijų visiškai sutvarkyta (rekultivuota) 570, tvarkoma ir artimiausiu metu bus sutvarkyta dar 229 tokie sąvartynai. Taigi išnaikintos kone visą mūsų kraštą nusėjusios piktžaizdės, kurios darė milžinišką žalą tiek aplinkai, tiek ir gyventojams. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemoms diegti ir plėtoti naudojamos ES fondų lėšos.
Per pirmą etapą buvo pastatyti nauji regioniniai sąvartynai, uždaryti reikalavimų neatitinkantys sąvartynai (t.y. sutvarkyti), sukurta regioninė infrastruktūra (pastatytos didelių gabaritų atliekų surinkimo ir „žaliųjų atliekų“ kompostavimo aikštelės). Tam skirta 363 mln. litų ES parama.
Antras etapas – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų plėtra. 10- yje atliekų tvarkymo regionų bus įdiegta biologiškai skaidžių atliekų sunaikinimo technologija. Tam skirta 450 mln. Lt ES parama.
Įgyvendinus projektus ne tik bus sudarytos sąlygos kompostuoti biologiškai skaidžias atliekas jų susidarymo vietose, bet ir gerokai mažiau šių atliekų pateks į sąvartynus. O tai padės išspręsti dar vieną gyventojus kamuojančią problemą: išnyks nemalonūs, nuo sąvartynų prieigų sklindantys kvapai, kuriuos ir sukelia minėtos atliekos.
Reikia bent 20 metų
Atliekų tvarkymas Lietuvoje pradėtas reglamentuoti įsigaliojus pirmai Atliekų tvarkymo įstatymo redakcijai – 1998 m. Atliekų tvarkymo sistemos kūrimas – ilgalaikis procesas. Kad būtų galima pajusti teigiamus atliekų tvarkymo rezultatus, reikia ne mažiau 20 metų kryptingo ir vieningo visų institucijų (Seimo, Vyriausybės, savivaldybių) darbo.
Nuo pirmos Atliekų tvarkymo įstatymo redakcijos įsigaliojimo atlikta ir toliau vykdoma daug labai svarbių darbų: teisės aktais nustatytos atliekų tvarkymo sistemos dalyvių (Vyriausybės, ministerijų, savivaldybių, apskričių, atliekų tvarkytojų, atliekų turėtojų, gyventojų) pareigos ir teisės, statoma atliekų tvarkymo sistemai būtina infrastruktūra (minėti 11 naujų sąvartynų ir kt.), perkami antrinių žaliavų rūšiavimo konteineriai, artimiausiu metu bus sukurta komunalinių atliekų perrūšiavimo, biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, biodujų išgavimo ir kita infrastruktūra.
Atliekų tvarkymo paslaugų kokybė, gyventojų švietimas ir jų įpročių keitimas – savivaldybių pareiga. Būtent šios institucijos privalo organizuoti komunalinių atliekų tvarkymą taip, kad gyventojai turėtų galimybę rūšiuoti, skatinti juos tai daryti, teikti informaciją. Tačiau siekiant teigiamų atliekų tvarkymo rezultatų, svarbus kiekvienas sistemos dalyvis (Seimas, Vyriausybė, ministerijos, savivaldybės, atliekų tvarkytojai, gyventojai) ir jo noras, pasirengimas keisti esamą situaciją. Nei gyventojai, nei Seimas pavieniui situacijos nepakeis.
Jonė Kurlauskienė
