Kalbos apie Rytų Europos valstybių sėkmę ekonomikos srityje yra gerokai perdėtos. Tiesa yra ta, kad Rytų Europa nuo Vakarų Europos atsilieka daugiau negu bet kada anksčiau. Jau pats laikas jums paprašyti jūsų politikų pasiaiškinti dėl ekonominės politikos, kurie ją vykdo, pasekmių.
Vakaruose mums beveik kiekvieną dieną pateikiamos naujienos apie buvusių komunistinių valstybių ekonomikos pasiekimus. Teigiama, kad ekonomikos augimas yra aukštas, apie 7 proc. per metus, o demokratija ir rinkos ekonomika šiose šalyse funkcionuoja tobulai. Perėjimas iš komunizmo apibūdinamas kaip didžiulė sėkmė. Tačiau mitas apie politinį ir ekonominį Rytų stebuklą yra pagrįstas dideliu melu, ir Lietuva čia - ne išimtis.
Tiesa yra, kad skirtumas, vertinant BVP, tarp penkiolikos Vakarų valstybių - ES narių ir dešimties naujųjų narių iš Rytų šiuo metu yra dvigubai didesnis nei 1990 m. Tais metais dešimties aptariamų Rytų valstybių BVP sudėjus kartu siekė 240 milijardų eurų, o ES Vakarų šalių - 7000 milijardų eurų. Po 16 metų, 2006 m., bendras Rytų valstybių BVP išaugo iki 900 milijardų eurų, o ES Vakarų valstybės savo BVP per tą patį laiką padidino iki 13500 milijardų eurų. Taigi skirtumas tarp Rytų ir Vakarų šiandien didesnis, nei buvo 1990 m.
BVP augimas ES Vakarų ir Rytų valstybėse (milijardais eurų) Pasaulio Banko duomenimis:
Vakaruose BVP augimas itin ryškus 2002-2006 m., būtent tuo laiku, kai Rytų valstybės įstojo į ES. Taigi - kas iš tikrųjų daugiau laimėjo plečiantis ES?
Komunizmo griuvimas rytinėje Europos dalyje kartu reiškė visišką ekonominio valdymo krachą ir kapituliaciją prieš laisvosios rinkos stichiją. Ekonominė politika, kurią jums buvo patarta vykdyti - tai yra, laisvosios rinkos pirmenybė, privatizavimas, socialinės apsaugos mažinimas, konkurencijos daugelyje sričių įvedimas - tapo iškrypusia, destruktyvia rinkos ekonomikos versija.
Po šios šoko terapijos ekonomikoje praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje visose Rytų Europos valstybėse buvo stebimas ryškus BVP kritimas. Dauguma valstybių 1990-ųjų lygio nepasiekė iki 2000 m. Lietuva, vadinamasis Baltijos Tigras, 1990-ųjų lygį pasiekė tik 2005 m. Fundamentalistinė pažiūra į rinką nulėmė didėjantį išsivystymo skirtumą tarp Rytų ir Vakarų. Taigi argi galima teigti, jog šios reformos buvusios sėkmingos?
Dauguma ekonomikos patarimų, kuriuos gavote po 1990 m., buvo blogi, nepagrįsti realybe ir smarkiai įtakoti plėšraus Vakarų verslo elito, planuojančio gauti greitą ir lengvą uždarbį Rytuose. Įsidėmėtina, kad daugelio iš šių patarimų pačios Vakarų valstybės nevykdė. Tačiau Rytų elitas visiškai kapituliavo. Ši politika, vykdoma korumpuoto politinio elito sąlygomis, esant menkam supratimui apie demokratijos mechanizmus ir trūkstant atsakomybės vykdyti politiką, atsižvelgiant į visuomenės interesus, kelia grėsmę viso regiono ateities raidai.
Vienas iš minėtų patarimų buvo pritraukti užsienio investicijas sukuriant „palankią verslui aplinką“. Iš esmės tai reiškia, kad didesnė šalyje sukuriamo turto dalis atiduodama kaip privačių bendrovių turtas. Maži mokesčiai verslui ar visiškas jų panaikinimas šventam Laisvosios Rinkos vardan lėmė, kad turtas išplaukė iš Rytų į Vakarus. Tik pažvelkite į Vakarų augimo tempus po to, kai Rytai įstojo į ES. Jūsų politikai ir toliau yra įtikinėjami, ir jie tam pasiduoda – kad visos problemos bus išspręstos, jei dabartinė politika bus vykdoma dar nuosekliau. Be jokios abejonės, dar platesnė privatizacija, mažiau socialinės apsaugos, mažiau perskirstymo ir žemesni mokesčiai verslui Rytuose yra labai naudingi Vakarų verslo elitui, nes jis čia negyvena, nedirba ir nesinaudoja socialinės apsaugos sistema.
Šios fundamentalistinės rinkos ekonomikos politikos išdava žmonėms, gyvenantiems regione, yra menki atlyginimai ir žemas pragyvenimo lygis, siaubingos darbo sąlygos, netikrumas dėl ateities, didžiuliai turto skirtumai tarp geriausiai ir skurdžiausiai gyvenančiųjų, išsikvėpusi socialinė sistema ir augančios kainos. Kyla pagunda teigti, kad rinka jūsų atveju yra ne sprendimas, o problema.
Tai nereiškia, kad kas nors iš mūsų trokšta komunizmo sugrįžimo, tačiau – ir tai yra esmė – esama daugelio geresnių alternatyvų valdyti visuomenę, nei dabartinis modelis, kurį puoselėja dabartinis Rytų Europos elitas.
Redakcijos pastaba: Pagal straipsnyje pateikiamus duomenis, nuo 1990 iki 2006 m. Vakarų Europos BVP padidėjo mažiau nei du kartus, Rytų Europos – daugiau nei tris kartus. Statistikos požiūriu šie skaičiai yra svarbiausi, vertinant pažangą.
