Australijos mokslininkai išrado naują ėduonies gydymo būdą. Dantų emalį pacientams miegant stiprins specialus gydomasis skystis.
Pasak australų specialistų, tikimasi, kad naujasis dantų gydymo būdas bus pradėtas naudoti per artimiausius 5 metus. Jis būtų taikomas pirminės ėduonies stadijos atvejais ir leistų pacientams išsigydyti dantis be brangaus ir nemalonaus (o kartais ir skausmingo) plombavimo.
Šis išradimas buvo pristatytas Kanberoje (Australija) praėjusią savaitę vykusioje „Australian Collaborative Research Centres Association (CRCA)“ asociacijos metinėje konferencijoje, praneša „Discover Magazine“.
Ėduonis laikomas labiausiai pasaulyje paplitusia neužkrečiama liga. Pasak naująjį dantų gydymo būdą išradusio Melburno universiteto mokslininko Nathano Cochrane‘o, mūsų dantys padengti burnos ertmėje esančiais angliavandeniais mintančių bakterijų sluoksniu, o jų gaminama rūgštis tirpdo emalį. Jam eroduojant ant dantų paviršiaus atsiranda pilkšvos dėmelės, o po to – skylutės, kurios tolydžio gilėja ir atidengia danties nervą.
Jau daugiau nei 100 metų vienintelis ėduonies pažeisto danties gydymo būdas yra jo plombavimas – susidariusios ertmės išvalymas ir užpildymas specialiomis medžiagomis. Pasak N. Cochrane‘o, plombos nėra ilgaamžės, atrodo neestetiškai, jas reikia keisti, o plombavimas gali būti skausmingas. Ieškodama geresnio būdo, kaip būtų galima pagydyti prasidėjusio ėduonies pažeistus dantis, jo vadovaujama Melburno universiteto mokslininkų grupė ėmėsi tirti dantų emalio molekulinę sandarą.
Galiausiai tyrėjai nustatė, kad galima pašalinti kai kurias ėduonies pasekmes apdorojant dantį tam tikru kalcio, fosfatų ir fluoridų tirpalu. Bandydami laboratorijoje pažeisto dantų emalio fragmentus su įvairiomis į tokio tirpalo sudėtį įeinančiomis cheminėmis medžiagomis, jie atrado, kad tinkamomis sąlygomis jis įsiskverbdavo į pažeistą emalį ir „iš vidaus“ pataisydavo kristalinę jo struktūrą.
Paaiškėjo, kad svarbiausia tokio tirpalo sudėtinė dalis yra iš pieno gaunamas kazeino fosfopeptidas. Natūraliomis sąlygomis šis baltymas skatina vaikų kaulų augimą, o mokslininkų sukurtame tirpale stabilizavo dantų emalio atstatymui būtinus komponentus. Eksperimentuojant buvo nustatyta, kad didelę reikšmę turi tinkama tirpalo rūgščių ir šarmų pusiausvyra: kai pH reikšmė būdavo 5,5, tirpalo molekulės suformuodavo elektriškai neutralų, giliai prasiskverbiantį medžiagos junginį.
Tokiu tirpalu gydytų dantų emalį mokslininkai ištyrė elektroniniu mikroskopu. Buvo nustatyta, kad į dantį prasiskverbęs tirpalas atstatė emalio dangą erdviškai, t.y., į gylį, plotį ir aukštį, užuot sustiprinęs jį tik danties paviršiuje, kaip būna tradicinio gydymo fluoridu atvejais. Pasak N. Cochrane‘o, tirpalo užauginta emalio danga tapo atsparesnė būsimoms ėduonies „atakoms“.
Australų mokslininkai sukūrė ir kitokią savo išrastos gydomosios medžiagos atmainą, vadinamąjį „dantų tepalą“. Tai ne skystas, o kremo pavidalo junginys, kuris vis dėlto ne taip efektyviai prasiskverbia į dantis.
Australijoje netrukus bus pradėti klinikiniai naujojo ėduonies gydymo būdo tyrimai. Pacientai naudos tiksliai jų dantų struktūrą atitinkančius dantų „padėkliukus“, kurie bus užmaunami ant viršutiniųjų ir apatiniųjų dantų eilės. Kad nenukristų, juos laikys seilėms atsparus tvirtinamasis gelis, o dantis skalaus iš specialios talpos „padėkliuke“ leidžiamas gydomasis skystis.
Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad šis gydymo būdas gali sustabdyti ėduonį pirminėje ligos stadijoje, o ne tada, kai dantyse jau atsirado skylučių. Tad, pasak australų mokslininkų, norintys naudotis naująja emalį stiprinančia priemone vis tiek turės reguliariai lankytis pas dantų gydytojus, kad šie laiku nustatytų prasidėjusį dantų gedimą.
