Didžiausio Danijos banko „Danske Bank“ paskelbtoje naujausioje ataskaitoje apie Baltijos šalių ekonomikos būklę perspėjama, kad Latvijos ūkis atsidūrė ties krizės riba.
Latvijos ekonomikos situaciją vertinęs vyresnysis banko analitikas Larsas Christensenas paragino Latvijos vyriausybę ir verslininkus ruošis blogiausiai įvykių eigai, nes esą vilčių, kad padėtis pagerės, beveik neliko.
Analitiko teigimu Latvijos ekonomika atsidūrė ties krizės slenksčiu: infliacija beveik viršijo psichologiškai svarbią 10 proc. ribą, pernelyg spartus BVP augimas – 11,3 proc. per liepos mėnesį – esą patvirtina tai, kad valstybė prarado situacijos kontrolę. Kartu iškilo ir pavojus nacionalinei valiutai: „Danske Bank“ ataskaitoje perspėjama apie vėl kilusį spaudimą latui, panašų į buvusį vasario ir kovo mėnesiais.
Pasak analitiko, spekuliantų rengiami akcijų rinkos „antpuoliai“ tampa vis dažnesni, o situacija artima kritinei. L. Christensenas teigia, kad labiausiai dėl to kaltas globalus pablogėjimas kreditų rinkoje, o milžiniško einamosios sąskaitos deficito finansavimas Baltijos šalims tampa vis sunkesniu uždaviniu.
„Danske Bank“ ataskaitoje teigiama, kad Skandinavijos bankai šiuo metu itin nenoriai sutinka remti Baltijos šalių kredito bumą. Be to, nekilnojamojo turto kainos regione ima mažėti: Estijoje per pusmetį kainos sumažėjo vidutiniškai 10 proc., Rygoje per du praėjusius mėnesius nukrito 5 – 8 proc., o Vilniuje nekilnojamasis turtas nustojo brangti. Daugelis nekilnojamojo turto vystytojų įšaldė projektus visose trijose šalyse – įskaitant ir tuos, kuriuose jau pradėta statyba.
„Klausimas dabar tik toks: ar Latvijos ekonomikos nusileidimas bus „minkštas“, ar „kietas“, - sakė L. Christensenas Latvijos verslo dienraščiui „Business&Baltija“. – Pasaulio rinkos turėtų nurimti. Šiuo metu jose viskas vyksta labai spontaniškai, o Latvija – tik maža žuvelė dideliame vandenyne. Pasidavę bendroms nuotaikoms užsienio investuotojai gali pasitraukti iš Latvijos ieškodami saugesnės vietos. O ir jų pozicija dabar tapo gerokai atsargesnė.“
Analitiko teigimu Latvijoje reikia ruoštis blogiausiam. „Aš primygtinai siūlau sudarinėti savo planus taip, tarsi staigus ekonomikos sulėtėjimas būtų neišvengiamas, ir imtis atitinkamų atsargumo priemonių. Politikai, Latvijos bankas, verslininkai ir vartotojai turi galų gale atmerkti akis ir veikti sutartinai. Juk Latvijos ekonomika labai maža ir atvira. Tai apsunkina padėtį: jei nebus imtasi reikiamų priemonių, gali ištikti griūtis, kurios masto ir pasekmių nesiimu prognozuoti“, - dienraščiui tvirtino Larsas Christensenas.
