Tokios įžvalgos ketvirtadienį skambėjo didžiausiame Lietuvos ekonomikos forume „Lietuvos Davosas 2024“.
Anot H. Methieseno, Rusija bent du kartus parodė savo tikrąjį veidą: „Nuo 2014 m. kovo, kai buvo okupuotas Donbasas ir Krymas, ir 2022 m. vasario 4 d., kai užpulta visa Ukraina, mums buvo priminta, kad karas Europoje tikrai dar nesibaigė.“
Pernai, einant antriesiems karo metams, „Sky-Watch A/S“ viceprezidentas pateikė įžvalgas, kur reikėtų pasitempti tiek Ukrainai, tiek ją remiantiems Vakarams. Šiemet, H. Methieseno teigimu, šios įžvalgos vis dar aktualios, nes civiliniai taikiniai išlieka tie patys, vis dar neišspręsta kova dėl pranašumo ore, Ukrainos mūšio erdvėje beveik nėra kur pasislėpti, trūksta manevravimo. Negana to, stringa Vakarų parama.
„Didelė paklausa ištuština sandėlius ir viršija jų papildymo galimybes. Pernai Europos Sąjunga pažadėjo 1, 1 mlrd. eurų vertės 155 mm artilerijos šaudmenų, bet iki šiol to negalėjo suteikti. Vakarų parama ir aprūpinimas sukelia košmarišką logistikos iššūkį Ukrainai. Tačiau tai ne tik Ukrainos problema“, – pažymėjo Danijos generolas majoras.
H. Methiesenas: „Jūs turite būti pasirengę gintis patys“
H. Methiesenas pabrėžė, kad visa tai yra aktualu ne tik Ukrainai, bet ir NATO valstybėms. Kalbėdamas „Lietuvos Davose“ jis ne kartą pažymėjo, kad prieš žymųjį 5-ąjį NATO straipsnį yra dar vienas – 3-iasis. Šis straipsnis teigia, kad viskas prasideda nuo šalies gebėjimų ginti savo žmones, todėl kiekviena valstybė turi būti pasirengusi pirmiausia pati atremti galimas priešo atakas.
„Niekas šalyse, kurios yra Rusijos pasienyje, nėra apsaugota nuo Rusijos atakos. Visi pagrindiniai miestai, visos karinės bazės bus atakuojami pirmąja banga. Ar jūs esate pasirengę? Niekas per 24 valandas neateis jums padėti. Jūs turite būti pasirengę gintis patys. Taip nutiko Ukrainai“, – kalbėjo „Sky-Watch A/S“ viceprezidentas.
Kaip tris gynybos prioritetus jis įvardijo oro gynybą, manevravimą pasienyje ir logistiką.
Pasak H. Methieseno, apie oro gynyba vyksta daug diskusijų, o jos pajėgumai iš tiesų didėja. Ir nors Ukrainai sekasi kovoti su Rusija turint ribotus oro gynybos pajėgumus, susikurti pranašumą ore yra būtina.
„Aš matau, kad nėra savaime suprantama, jog mes labai greitai turėsime tą pranašumą ore, kaip per pastaruosius tris dešimtmečius buvo Afganistane, Irake ir panašiai. Aš nematau tokio progreso, galimai dėl to, kad aš esu ne iš oro gynybos“, – kalbėjo jis.
H. Methiesenas taip pat atkreipė dėmesį į pasienio su Rusija bei Baltarusija ypatumus ir būtinybę pasiruošti atremti grėmes prie valstybės sienos.
„Kitas svarbus dalykas yra manevravimas pasienyje su Rusija ir Baltarusija, kur yra daug miškų ir vandens, nes manevruoti ten nebus kur. Galimybė prisiartinti bus irgi ribota. Ką darys rusai? Jie tiesiog puls ir šaudys į viską, kas juda. Štai taip jie elgiasi Ukrainoje“, – teigė Danijos generolas majoras.
Trečiasis prioritetas – logistika. Anot H. Methieseno, karo atveju mes turime būti pasiruošę „košmariškai logistikai“.
„Tarkime, viena divizija yra Baltijos šalyse, kita Lenkijoje. Jos atsakingos už operacijas, operatyvų valdymą ir logistiką, kuri valdoma iš Šiaurės Amerikos. Ir čia jau yra pažeidžiamumas.
NATO siena su Rusija yra daug platesnė negu buvo anksčiau. Baltijos valstybės ir Suomija: yra daug pločio, bet mažai gylio. Klaipėda, kuri galėtų tapti apsirūpinimo uostu, gali išnykti iš šio žemėlapio – tą jūs turite numatyti“, – perspėjo Danijos generolas majoras.
„Mes dar ir Danijoje nesuvokiame, kad JAV pajėgos atvyktų per Brėmerhafeną. Rusai tikrai tą žino. Neatskleidžiant slaptos informacijos, pažiūrėjus į žemėlapį tikrai nesunku tai išsiaiškinti“, – pridūrė jis.
Pagalbos sulauktume, bet turime ruoštis iš vidaus
Kalbant apie karo grėsmę, dažnai minimas 5-asis NATO straipsnis. Jis numato, kad Aljanso narės susitaria, jog vienos ar kelių jų ginkluotas užpuolimas bus laikomas visų jų užpuolimu. Šalys sutaria, kad tokio užpuolimo atveju kiekviena iš jų nedelsdama suteiks pagalbą užpultai ar užpultoms šalims, individualiai ir kartu su kitomis šalimis, imdamasi tokių veiksmų, kokie atrodys būtini, įskaitant ginkluotos jėgos panaudojimą, Šiaurės Atlanto regiono saugumui atkurti ir palaikyti.
Vis dėlto tam, kad 5-asis straipsnis būtų aktyvuotas, reikalingas visų 30-ies NATO šalių bendras sutarimas. Tai politinis sprendimas – padėti kitai NATO valstybei ar ne.
„Todėl jūs turite būti pasirengę dvi savaites kovoti patys. Žinoma, oro, kibernetinės pajėgos reaguoja per kelias valandas, tačiau sausumos pajėgos turi būti vietoje, šalia tų, kurios yra dislokuotos“, – sakė svečias iš Danijos.
Dažnas pamiršta, kad prieš 5-ąjį straipsnį yra 3-asis, kuris numato, kad NATO šalys kiekviena atskirai ir kartu, nuolatinėmis ir veiksmingomis savo pačių bei tarpusavio paramos priemonėmis palaikys ir plėtos individualų ir kolektyvinį pajėgumą ginkluotam užpuolimui atremti.
„Taigi mūsų pajėgumai gintis turimomis pajėgomis yra gyvybiškai svarbūs gynybai ir atgrasymui. Kovinis petys, į kurį, galima atsiremti, yra dar ne viskas – visuomenės atsparumas yra labai svarbus.“, – kalbėjo H. Methiesenas.
Ką galime padaryti, kad atgrasytume Rusiją?
Tam, kad atgrasytume Rusiją ar kitą priešišką valstybę, pasak „Sky-Watch A/S“ viceprezidento, būtinas visuomenės atsparumo didinimas.
„Aš kalbu apie tvirtą valdyseną, vadovavimą ir kontrolę. Jeigu negalite to išlaikyti per ataką, viskas pavirs chaosu ir priešas pasieks savo tikslų“, – pažymėjo H. Methiesenas.
Jo teigimu, svarbiausia yra tinkamai valdyti ir vadovauti, o tai turi daryti ir kariuomenė, ir politikai. Kaip vieną iš geros lyderystės pavyzdžių danas įvardija Suomijoje ir Švedijoje sukurtą slėptuvių sistemą.
„Danijoje, Lietuvoje mes dar nepasiekėme to lygio, kad yra Suomijoje. Pavyzdžiui, Suomijoje yra bunkeriai, kurie viršija 50 proc. poreikio. Taigi bunkeriuose yra pakankamai vietos 1,5 suomiui. Švedijoje vietomis bunkeriuose aprūpinta 60 proc. visuomenės“, – teigė „Sky-Watch A/S“ viceprezidentas
Antrasis prioritetas yra gynybos stiprinimas.
„Matau, kad visos Baltijos valstybės siekia ir tikrai tobulina savo oro gynybą. Tačiau, užtruksime dešimtmetį, kad pasiektume tuos pajėgumus, kurių mums reikia“, – komentavo H. Methiesenas.
Puikios ginkluotosios pajėgos, bet pažeidžiama visuomenė
NATO pajėgų integravimo vieneto Danijos kariuomenės pulkininkas Peteris Nielsenas pastebėjo, kad anksčiau sienas tarp valstybių stengėmės ištrinti, o dabar grąžiname, ypač Europos rytuose, siekdami apsaugoti valstybes nuo grėsmių.
Karininko teigimu, sėkmingą gynybą palaiko trys pagrindiniai ramščiai:
- ginkluotosios pajėgos;
- tarptautinės sutartys, aljansai ir kaimyninės šalys;
- visuotinė gynyba.
Daugiausiai pagyrų P. Nielsenas turėjo Lietuvos kariuomenei: „Apie ginkluotąsias pajėgas nesiplėsiu, nes jos yra nuostabios.“
Vis dėlto pažeidžiamiausia grandimi jis laiko visuomenę. Pulkininkas pabrėžia, kad ją reikia nuolat ugdyti ir ruošti galimiems ekstremaliems scenarijams. Vienas iš būdų tai padaryti – reguliariai organizuoti pratybas tiek nacionaliniu, tiek NATO lygmeniu ir mokytis, kaip elgtis krizių atveju.
„Lietuvos gyventojai turėtų turėti jausmą, kad visuomenė yra tiek stipri, jog niekam nereikėtų skambinti ir klausti apie grėsmę. Visuomenė turėtų nuolat girdėti sirenas ir žinoti, kad vyksta pratybos. Tai aš girdėdavau vaikystėje Danijoje: jei skamba sirenos, reiškia yra 12 valanda“, – pasakojo P. Nielsenas.
Pulkininkas taip pat rekomenduoja ugdyti stiprią nacionalinę tapatybę.
„Jeigu ją turite, tuomet šalies gyventojai jaučiasi stipresni. Ugdyti nacionalinę tapatybę gali padėti ginkluotosios pajėgos, šauliai, svarbiausios įmonės“, – teigė P. Nielsenas.
Pulkininko nuomone, svarbu sukurti tokią aplinką, kad žmonės liktų Lietuvoje arba čia sugrįžtų iš emigracijos, investuotojai nebijotų investuoti, o sąjungininkai – padėti. Anot P. Nielseno, gyventojai turėtų pasitikėti savimi ir tą pasitikėjimą skleisti kitiems: „Nes čia viskas yra gerai ir viskas bus gerai.“
