Apklausos rodo, kad nė vienas iš dviejų pagrindinių blokų nesurinks daugumos 179 vietų Danijos parlamente.
Kairiajam „raudonajam blokui“, kuriam vadovauja M. Frederiksen socialdemokratai, apklausos žada 49,1 proc. balsų arba 85 mandatus, o dešiniųjų partijų „mėlynajam“ blokui – 40,9 proc. balsų arba 72 mandatus.
„Reikia laimėti politinio spektro vidurį, nes tie, kurie jį laimės, gaus premjero kėdę“, – sakė Kopenhagos universiteto politikos profesorius Kasperas Hansenas.
Danijos politinio spektro centre atsidūrė nauja Nuosaikiųjų partija, kurią įkūrė buvęs liberalų ministras pirmininkas Larsas Lokke Rasmussenas.
Apklausos rodo, kad jo partija gaus 10 proc. balsų arba 18 vietų. Jos populiarumas nuo rugsėjo išaugo penkis kartus, o tai labai nustebino politikos analitikus.
L. L. Rasmussenas, galintis pasigirti solidžia politine patirtimi, prieš rinkimus atsisakė paremti kurį nors bloką.
Jo kolega partjoje Jakobas Engelis-Schmidtas teigė, kad jie „yra pasirengę dirbti su tuo kandidatu, kuris sudarys palankesnes sąlygas kuo platesniam bendradarbiavimui centre, kad būtų įgyvendintos būtinos reformos“.
Nuosaikieji nori reformuoti Danijos sveikatos apsaugos ir pensijų sistemas.
Sunkios derybos
Siekdami pritraukti dažnai mažiau lojalių centristų rinkėjų, M. Frederiksen socialdemokratai paskelbė, kad nori valdyti nepaisant tradicinių politinių skiriamųjų linijų. Jie taip pat palaikė nuosaikiųjų idėją sudaryti koalicinę vyriausybę, kuri būtų sutelkta centre.
„Tai visiškai prieštarauja tam, ką ji kalbėjo anksčiau, ir manau, kad taip yra todėl, kad ji jaučia, jog priešingu atveju gali prarasti valdžią“, – naujienų agentūrai AFP sakė liberalaus analitinio centro CEPOS direktorius Martinas Agerupas.
Kitų dviejų kandidatų į ministrus pirmininkus – konservatoriaus Soreno Pape Poulseno ir liberalo Jakobo Ellemanno-Jenseno – vadovaujami dešinieji palaikymo tokiai idėjai neišsakė.
Neturint aiškios daugumos, gali tekti ilgai derėtis, kol po rinkimų bus suformuota vyriausybė, o tokia situacija galiausiai gali būti palanki L. L. Rasmussenui.
„Derybose jis yra aršus“, – sakė M. Agerupas.
„Jis iš esmės gali veikti tol, kol kas nors pakankamai išsigąs, kad bestų į jį pirštu ir pasakytų: „Žiūrėkit, taip, jūs galėtumėt būti ministru pirmininku“, – teigė jis.
Tai situacija tarsi iš populiaraus politinio serialo „Valdžios tvirtovė“, pavadinto Danijos įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios būstinės vardu, kuriame išgalvotos centristų partijos lyderė subtiliai manevruoja, kad taptų ministre pirmininke.
Susiskaldžiusi populistinė dešinė
Pasak Orhuso universiteto politikos mokslų profesoriaus Rune Stubagerio (Runės Stubagerio), socialdemokratai, didžiausia šalies partija, bando „žaisti tuo, kad jie yra teisingas pasirinkimas neaiškiais laikais“.
COVID-19 pandemijos valdymas iš esmės buvo palankiai įvertintas, nepaisant suklupimo, kai buvo įsakyta skubiai išnaikinti visas Danijos žvėrelių ūkiuose augintas audines, baiminantis dėl mutavusios naujo koronaviruso atmainos. Paaiškėjo, kad tai buvo neteisėta.
Ekonomikai patyrus sukrėtimą, socialdemokratai ėmėsi priemonių, kad padėtų danams susidoroti su sparčiai augančiomis kainomis.
Jie siūlo įvesti anglies dioksido mokestį žemės ūkiui ir didinti atlyginimus viešajame sektoriuje, o jų sąjungininkai daugiausia agituoja už biologinės įvairovės apsaugą ir paramą vaikams bei pažeidžiamiems asmenims.
Dabartinė vyriausybė derasi su Ruanda dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo centro įsteigimo. Šiame centre jie glaustųsi, kol nagrinėjami jų prašymai.
Į 14 partijų susiskaldžiusioje politinėje erdvėje vyrauja tvirtas sutarimas dėl griežtos migracijos politikos išlaikymo, todėl šis klausimas retai iškyla debatuose.
„Parlamente aiškiai sutariama dėl griežtos imigracijos politikos“, – sakė K. Hansenas.
Prognozuojama, kad prieš imigraciją nusistačiusi populistinė dešinė šiuose rinkimuose laimės daugiau vietų, tačiau ji yra susiskaldžiusi į tris skirtingas partijas, kurios, remiantis apklausomis, kartu gaus 15,5 proc. balsų.
„Turime apsaugoti ir savo visuomenę, o tai reiškia, kad negalime tiesiog atverti savo sienų“, – danų mąstyseną AFP apibendrino 35 metų antropologas ir socialdemokratų rėmėjas Bjarke Rubowas Jensenas.
