Pasak „Danijos radijo“ šaltinių, šiuo metu vyksta derybos, kurių metu „Lietuva rodo didžiulį interesą“. Danų žurnalistų teigimu, šaltiniai nenorėjo atskleisti savo tapatybės, nenorėdami pakenkti tarpvalstybiniams santykiams.
Danų pageidavimu, į šį kalėjimą turėtų patekti iš Baltijos šalių atvykę nusikaltę asmenys.
Susitarimas kol kas nėra pasiektas, tačiau derybos jau pasiekė finansų aptarimo stadiją. Projekte numatoma, kad kalėjimo statyboms „už Vilniaus ribų“ būtų naudojamos ir Danijos biudžeto lėšos, rašoma „dr.dk“. Leidinio duomenimis, dar kelios Europos valstybės taip pat dalyvauja šiame projekte.
Naujajame kalėjime turėtų būti laikomi Danijoje nusikaltę lietuviai ir kitų šalių, kurios turi bendradarbiavimo sutartį su Lietuva, kaliniai. Tačiau lietuviai ir „svetimtaučiai“ turėtų kalėti atskirai.
„The Sun“: kalinius laikys negyvenamoje saloje
Tuo pat metu britų tabloidas „The Sun“ paskelbė naujieną, kad Danijoje kalintys užsieniečiai bus laikinai perkelti į negyvenamą salą.
Skelbiama, kad ten užsieniečiai bus laikomi „toleruojamomis sąlygomis“, kol bus galima juos deportuoti. Už nereikšmingus nusikaltimus nuteisti asmenys galės trumpam išvykti iš salos.
Danijos liaudies partijos „Twitter“ paskyroje pažymima, kad „deportuoti nusikaltėliai užsieniečiai neturėtų būti Danijoje. Kol mes galėsime jais atsikratyti, mes perkelsime juos į Lindholmo salą. Ten jie galės apsistoti naujajame deportacijos centre ir visą parą budės policija“.
Skelbiama, kad naujasis deportacijos centras-kalėjimas atsidarys 2021-aisiais.
Teisingumo ministerija planavo iškeldinti Lukiškių kalėjimą už Norvegijos lėšas
Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius portalui tv3.lt patvirtino, kad jokios oficialios derybos su Danija šiuo metu dėl kalėjimo statybų Lietuvoje nevyksta. „Pernai Lietuvoje lankėsi Danijos parlamento ir Teisingumo ministerijos delegacija, buvo pristačiusi šią idėją Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, tačiau kiek mums žinoma, Seimo narių ši idėja nesužavėjo. <...> Danai yra pasakę, kad pateiks kažkokį pasiūlymą, tačiau šiai dienai Teisingumo ministerija jokio pasiūlymo nėra gavusi ir jokios derybos dėl kalėjimo Vilniuje, ar šalia jo, nevyksta“, – teigė Teisingumo ministerijos atstovas.
2018-ųjų balandžio mėnesį teisingumo ministras Elvinas Jankevičius paskelbė apie „per trejus-ketverius metus ruošiamą perkelti į naujas patalpas Lukiškių kalėjimą“. Tuomet kaip tik buvo nurodyta, kad biudžetui tai nieko nekainuos, o projektą finansuos „Norvegijos fondai“. Apie jokį kalinių perkėlimą iš Skandinavijos valstybių nebuvo kalbama.
„Sprendimai yra trejų-ketverių metų laikotarpyje, bet mes nesiruošiame statyti naujo kalėjimo Vilniaus mieste. (…) Nuodugniai išanalizavus esamą infrastruktūrą, mes matome daug neišnaudotos vietos esančiose pataisos namų teritorijose. Tai štai ten mes galime pastatyti pastatėlį ir perkelti į vieną-kitą įstaigą esamus kalinius“, – sakė teisingumo ministras.
Pasak ministro, tai galėtų įvykti per trejus–ketverius metus. Projektą ministerija nori įgyvendinti Norvegijos fondų lėšomis, todėl jam nebūtų prašoma valstybės pinigų.
Danijoje į valdžią atėjus konservatorių koalicijai itin aktyviai vystosi antiimigracinė politika. Šios šalies valdžia neseniai priėmė Europoje precedento neturinčią „kovos su getais“ politiką. Tuo pat metu kalbos apie iš šalies deportuojamus nusikaltėlius yra viena iš pagrindinių šios šalies dešiniųjų ir antiimigracinių partijų politinių linijų.
