„Besmegenė yra, niekas kitas nekaltas, pati kalta. Gal du**ino gerai ar pinigų daug uždirbo. Tokių durnių negaila”, „Per mažai daužė, kad dar gyva“; „Gal pirmoji dukra neįgali į mamą? Pagimdyti vaikus nuo mušeikos – mamytė irgi gera“; „Šaunuolė, skanių mėlynių“ – tokių komentarų po straipsnių pasipylė begalės.
Kazimierio Simonavičiaus universiteto profesorius Gediminas Navaitis teigia, kad tokie komentarai kenkia ne tik adresuotiems asmenims, bet taip pat ir visai visuomenei.
Siekia suniekinti autorių arba idėją
Pasak psichologo, peržiūrėjus bet kokių straipsnių komentarus, būtų galima pamatyti, kad net keturi penktadaliai komentarų būna bandantys suniekinti arba autorių, arba idėją, kuri yra išsakoma publikacijoje.
„Derėtų suvokti, kad tie, kurie rašo panašius komentarus, jie kenkia ne tik konkrečiam žmogui, bet ir mums visiems. Jie naikina socialinį kapitalą, kuris šiandien lemia mūsų visuomenės gerbūvį“, – sako G. Navaitis.
Profesorius paaiškina, kad šiuolaikiniame požiūryje į visuomenę dažnai vartojama socialinio kapitalo sąvoka. Paprasta pastebėti, kad visuomenės gerbūvį lemia turimas finansinis kapitalas (pinigai), fizinis kapitalas (iškasenos, gamtiniai ištekliai, keliai, tiltai, sukurta infrastruktūra) ir socialinis kapitalas (vertybės, kurios sieja žmones, jų paplitimas, tarpusavio ryšiai, dalyvavimas nevyriausybinių organizacijų veikloje).
Svarbu mokėti bendrauti
Pažiūrų sistemoje, kuri yra vadinama laimės ekonomika, yra kreipiamas dėmesys į tai, kad socialinis kapitalas šiandien labiau lemia visuomenės būklę nei fizinis ar finansinis kapitalai.
„Šioje vietoje tiktų pajuokauti, pasakant vieną anekdotą – klausimas, kas atsitiktų, jeigu visus šveicarus sukeistume vietomis su visais lietuviais, kur po penkių metų būtų Šveicarija?
Veikiausiai Šveicarija būtų Lietuvoje su lietuvių sunkumais ir problemomis. Toks pajuokavimas leidžia suprasti, kiek šiandien yra svarbus gebėjimas bendrauti, bendradarbiauti ir palaikyti vienas kitą“, – yra įsitikinęs profesorius.
Tačiau visgi lietuviai neretai nori įsitraukti į diskusijas po straipsniais.
Žino tik kelis fragmentus
Anot G. Navaičio, norint dalyvauti diskusijoje, visų pirma turėtume neigiamiems komentatoriams pasakyti, kad rašydami grubiai smerkiančius komentarus, jie kenkia visiems kitiems žmonėms.
„Akivaizdu, kad mes apie tą atvejį žinome tik kai kuriuos fragmentus. Todėl, kaip žmogus, kuris konsultavo konfliktines šeimas, galiu pasakyti, kad šioje situacijoje turbūt komentuoti yra neįmanoma.
Žinome tik fragmentus, nežinome kitos pusės nuomonės, aplinkybių, finansinės situacijos, tos moters vaikystės patirties, tėvų šeimos – nežinome daugybės dalykų, kurie gali turėti lemiančios įtakos šiai situacijai“, – patikina pašnekovas.
Padeda suvokti save
Pasak G. Navaičio, žmonės turi teisę pritarti ar nepritarti, jie gali dalintis savo nuomonėmis apie įvykį, tačiau labai retai būtų galima rasti motyvuotą, argumentuotą paaiškinimą komentaruose, dažniausiai jie apsiriboja keiksmais ir įžeidimais.
„Tai skatintų užduoti klausimą, kaip aš elgčiausi tokioje situacijoje, kodėl taip nesielgčiau. Atsakymas, kaip aš elgčiausi, bus paremtas to žmogaus išgyvenimais, kuris sau uždavė klausimą. Toks straipsnis visada naudingas, norint geriau susivokti savyje, bet tikrai neleidžia daryti išvadų apie minimą moterį“, – komentuoja profesorius.
Primename vakar aprašytą Danguolės istoriją:
Septyniolika metų tauragiškė Danguolė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) kentėjo žiaurius vyro smūgius. Dienomis ji mėlynėmis nusėtą kūną slėpdavo po drabužiais, o vakare girdėdavo keturių vaikų verksmingus prašymus palikti smurtautoją tėvą. Vieną dieną Danguolė taip ir padarė, tačiau dabar pati sunkiai gali įsikurti naujame išperkamąja nuoma įsigytame būste su mažamečiais vaikais.
„Mane vyras daužė septyniolika metų, kentėjau sukandusi dantis, niekur nesikreipiau. Bet kai vaikai manęs ėmė prašyti nebekentėti, iškėliau jam dvi bylas“, – savo istoriją jautriai pradeda Danguolė (48).
Uždraudė artintis prie moters
Po iškeltų bylų vyrui buvo uždrausta artintis prie moters, o prieš penkis mėnesius Danguolė su savo keturiais vaikais apsigyveno išperkamąja nuoma įsigytame būste kitame mieste.
Moteris smurtavusiam vyrui matytis su vaikais iki šiol nedraudžia, vasarą jie atostogauja jo tėviškėje, o pats jis nuolatos palaiko ryšį su vaikais mobiliuoju telefonu.
„Smurtaudavo jis tik prieš mane, vaikus labai mylėjo, todėl ir neatskiriu jų nuo tėvo“, – sako pašnekovė.
Augina neįgalią dukrą
Danguolė ilgus metus gyveno su smurtaujančiu vyru, moteris augina ir keturis judviejų vaikus – penkiolikmetę ir trylikametę mergaites bei dešimtmetį ir septynmetį berniukus. Tiesa, pirmoji, vyriausioji dukra, yra neįgali.
Pati moteris užsimena, kad dėl to tikriausiai taip pat bus kaltas vyras.
„Ji mažai kalba, pasireiškia agresyvumas, turi vidutinį neįgalumą. Mane vyras tada nėščia buvo stipriai sumušęs, gydytojai sakė, kad nuo to galėjo būti. Visi kiti trys vaikai yra sveiki“, – priduria ji.
Apie vyro smurtavimą tuomet žinojo ir aplinkui gyvenantys žmonės, ir seniūnija, bet kadangi moteris iki tol niekur nesikreipė, jie padėti šeimai niekuo negalėjo.
„Vieną dieną man trūko kantrybė ir nutariau kreiptis į seniūniją. Kai kreipiausi į juos, jie sakė, kad seniai žinojo mano situaciją, bet nieko negalėjo padaryti, kol nesikreipiau pati“, – pasakoja Danguolė.
Dabar seniūnija Danguolei padėjo išsinuomoti trijų kambarių būstą. Į jį moteris atsikraustė su savo keturiais vaikais prieš penkis mėnesius.
Svajoja susiremontuoti butą
Ir nors moteris didžiuojasi pabėgusi nuo smurtaujančio vyro, vis dėlto realybė yra sunkesnė nei gali pasirodyti.
Atsikrausčius į butą, buvo išvežti seni baldai, kilimai, o visos grindys buvo supuvusios. Čia Danguolei ir vėl padėjo seniūnija, kuri už savo pinigus išlupo senas grindis ir jas išbetonavo.
Vis dėlto butui dar ypač reikalingas remontas. Anksčiau kartu su vyru ūkininkavusi moteris, šiai dienai turi susitaupiusi tik tūkstantį eurų, kurių, pasak jos, remontui neužtenka.
„Kiek galiu, susitaupau. Auginu keturis vaikus, mergaitė yra neįgali, iš viso per mėnesį gaunu apie keturis šimtus aštuonis eurus, iš kurių dalį atidedu vaikams, jų stovykloms, ekskursijoms ir kitoms veikloms.
Likusius stengiuosi taupyti ant remonto, bet dar reikia kiekvieną mėnesį sumokėti už butą 140 eurų, pirmus metus padės seniūnija, per mėnesį duoda septyniasdešimt eurų“, – sako ji.
Moteris paramos tikisi iš geros valios žmonių. Šeimai praverstų ne tik piniginė parama, bet taip pat virtuviniai indai, patalynė, drabužiai vaikams.
Susisiekus su bendruomenės seniūnu ir socialine darbuotoja, kuri rūpinasi Danguolės šeima, abu pašnekovai patvirtino, kad Danguole yra tvarkingą gyvenimo būdą vedanti moteris ir jai tikrai praverstų visuomenės pagalba, norint susiremontuoti išperkamąja nuoma įsigytą būstą. Padėti Danguolei galite šiuo būdu:
Rekvizitai: Lomių kaimo bendruomenė "Lomiai"; Sąskaitos numeris: LT 785012800014000842; Kredito unijja kodas: 50128; Paskirtis: pagalba remontui.
