Galimas bet koks susipriešinimas ar įtampa tarp rusų ir ukrainiečių moksleivių būtų labai pavojinga, įsitikinusi Socialdemokratų frakcijos narė Seime Vilija Targamadzė. „Nepamirškime, kad Lietuvoje žmonės ne vienodai mąsto dėl karo Ukrainoje. Jau aš gaunu pranešimų, kad formuojasi labai didelės įtampos“, – sakė V. Targamadzė.
Seimo narė taip pat akcentuoja, kad nors didžioji dalis gyventojų pripažįsta, kad karą Ukrainoje sukėlė Kremliaus režimas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, išlieka nedidelė dalis gyventojų Lietuvoje, kurie yra suklaidinti propagandos ir turi klaidingą požiūrį.
„Mes galime aiškintis, mes galime diskutuoti dėl ko prasidėjo karas, kad tai yra Putino režimo agresija, [tačiau] kai yra kita nuomonė, gali atsirasti destruktyvūs dalykai, kurie gali pavirsti emociniu karu ir gali būti sukurta įtampa. <…> Reikia įvertinti, kokia aplinka bus ir, mano supratimu, labai gerai reikėtų pergalvoti programas“, – kalbėjo V. Targamadzė.
Profesorius: laikas pertvarkyti rusakalbes mokyklas
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, istorikas Gintautas Mažeikis naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad dauguma jam pažįstamų ukrainiečių nenori ar atsisako, kad jų vaikai mokyklose mokytųsi rusų kalba. Tačiau čia jis mato ir dar vieną problemą: Lietuvos mokyklos nėra pasirengusios ukrainiečių vaikus mokyti jų valstybine kalba.
„Vaikams pramokti lietuvių kalbos reiks metų ar daugiau laiko. Daugelis šių vaikų neturi motyvacijos mokytis kalbos, nes tėvai rengiasi grįžti atgal po karo. Švietimo programos taip pat nėra adaptuotos ukrainiečių vaikams, jos yra pritaikytos rusakalbių šeimų vaikams, kurie nuolat gyvena Lietuvoje, o ne tiems, kurie atvažiavo ir vėliau norės išvykti. Taigi mūsų švietimo sistema nėra pakankamai prisitaikiusi ir nėra lanksti ukrainiečių pabėgėlių vaikams“, – sako G. Mažeikis.
Šią problemą, anot eksperto, galima išspręsti į švietimo sistemą integruojant ukrainiečius mokytojus, kad šie įvairiose mokyklose vaikus mokytų nuotoliniu būdu.
„Visos Lietuvos mokyklos yra pasirengusios nuotoliniam lavinimui, išmokusios naudotis šiomis galimybėmis. Padedant vaikams ir bendradarbiaujant su ukrainiečių mokytojais, kurie moko ukrainiečių kalba, bent jau pradžioje galima pradėti plėtoti pamokas mokyklose. Ilgainiui galima paprašyti, kad tos humanitarinės pagalbos tiekėjai, kurie veža į Ukrainą įvairią humanitarinę pagalbą, jei galėtų atvežti iš ten bent jau kai kuriuos elementarius vadovėlius ar pratybų sąsiuvinius.
Mano nuomone, reikėtų daryti pasitarimus tarp Švietimo ministerijos ir rajonų bei miestų švietimo skyrių, kur nuolat būtų aptarinėjama, kaip reiktų mokyti šiuos vaikus, kaip padaryti švietimo sistemą labiau lanksčią“, – nurodo jis.
Profesoriaus manymu, Lietuvoje jau laikas atsisakyti ir rusakalbių mokyklų sampratos. Ši samprata, anot jo, yra bloga, nes šalyje gyvena slavų kilmės rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, lenkai, todėl kurti vien tik specializuotas rusakalbes mokyklas, yra abejotina.
„Jos neturi būti rusakalbės mokyklos, jos turi būti lietuviškos mokyklos, kuriose mokoma lietuvių kalba, o taip pat ir ukrainiečių, baltarusių, rusų ar lenkų kalbomis. Čia negali būti ypatingų privilegijų rusakalbėms mokykloms“, – pabrėžia G. Mažeikis.
Gentvilas neatmeta, kad dalis ukrainiečių nenorės leisti savo vaikų į rusų mokyklas
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas suteikė prieglobstį dviem nuo karo bėgančioms šeimoms, turinčioms mokyklinio amžiaus vaikų. Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakoja jis, vienoje šeimoje auga 12-etė mergaitė, kitoje – du berniukai 7 metų ir 8 metų amžiaus. Penktadienį mergaitė vyko į mokyklą susipažinti su aplinka.
„Turbūt priims ten mokytis. Ten yra lietuviška ir rusiška mokykla, o mergaitė kalba ir ukrainietiškai, ir rusiškai. Atrodo, kad jai nėra problema eiti į rusų kalbos klasę. Tie berniukai yra iš Odesos, pamokos jiems vyksta nuotoliniu būdu, jei internetu mokosi savo klasėse, prisijungia prie pamokų Odesoje“, – sako E. Gentvilas.
Parlamentaras antrindamas profesoriui G. Mažeikiui teigia neatmetantis, kad įvairių rizikų ir įtampų tarp vaikų gali būti, o taip pat ir tai, kad dalis ukrainiečių tėvų nenorės leisti savo vaikų į rusų mokyklas.
„Aš manau, tada turime kaip galime greičiau sudaryti sąlygas jiems mokytis mūsų mokyklose. Mes neįsteigsime ukrainietiškų mokyklų, todėl juos reiktų priimti į lietuviškas mokyklas. Ten jie būtų iškart intensyviai mokomi lietuvių kalbos ar būtų sudarytos sąlygos mokytis ir ukrainietiškai“, – sako E. Gentvilas.
Istorikas G. Mažeikis teigia, kad ukrainiečių šeimose dabar nuolat kalbama apie karą, todėl ukrainiečių vaikai rusakalbėse mokyklose gali jausti sunkumų, o ant pedagogų pečių gula didžiulis iššūkis.
„Ukrainiečių vaikai savo namuose nuolatos kalba apie karą, kadangi mamos kiekvieną dieną skambina savo vyrams ar vaikų tėvams į Ukrainą telefonais ir kiekvieną dieną kalbasi, jeigu tik yra tokia galimybė, kas vyksta ir kas dedasi Ukrainoje. Daugelio jų seneliai taip pat yra pasilikę Ukrainoje, yra net ir brolių, tėvų ir seserų. Jie taip pat kiekvieną dieną pasakoja, kaip sekasi tėveliui ir kas atsitiko su jų namais.
Dabar apsimetinėti mokykloje, kad viso šito nėra, tai yra tiesiog šių vaikų įžeidimas, atstūmimas nuo savęs, šaltumo rodymas, empatinių tinklų griovimas. Tai yra neteisinga. Kita vertus, reikia išmokti kalbėti ne agresyvia ir emociškai neįžeidžiančia kalba. Iš tikrųjų tai yra iššūkis mokytojams“, – sako G. Mažeikis.
Kauno Aliaksandro Puškino gimnazijos direktorius rizikų nemato
Daugiausiai ukrainiečių vaikų mokytis priėmusios rusakalbės Kauno Aliaksandro Puškino gimnazijos direktoriui Erikui Griškevičiui kalbos, kad ukrainiečių tėvai nenori leisti savo vaikų į rusakalbes mokyklas, atrodo nepagrįstos.
„Aš matau daug nelaimingų tėvų, kurių vaikai nepatenka pas mus mokytis. Tai čia yra jų asmeninė, jokiais faktais nepatikrinta nuomonė. Ukrainiečiai atvykę į Lietuvą supranta, kad jiems yra galimybė mokytis jiems suprantama kalba. Tai yra mūsų valstybės mokyklos, o ne kaimyninės mokyklos“, – sako jis.
Konfliktų tikimybės tarp vaikų E. Griškevičius sako neįžvelgiantis. Jis taip pat nurodo, kad ukrainiečių vaikai jo vadovaujamoje mokykloje adaptavosi greitai.
„Mūsų gimnazijoje yra vienas požiūris – tai, kas vyksta, yra karas ir tokie dalykai neturėtų vykti. <…> Gatvėje irgi galime sutikti žmones, kurie gali turėti savo nuomonę, nors ji yra klaidinga, bet yra, kokia yra. Galima tik užjausti tokius žmones“, – priduria jis.
Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto docentas Mantas Martišius teigia taip pat nematantis daug pavojų, nes „rusų mokyklos priklauso Lietuvai ir dirba pagal Švietimo ministerijos patvirtintas programas“, bet neatmeta, kad kažkokių įtampų gali iškilti, jei susidurtų skirtingi požiūriai ir vertinimai.
„Kita vertus, mes turime suprasti, kad tie vaikai, kurie atvyko iš konflikto šalies, jie atvažiavo su savo padėtimi, su savo situacijos matymu. Gali atsitikti tam tikras konfliktas, jeigu toje mokykloje esantys vaikai yra gyvenantys kitokioje informacinėje erdvėje, ne Lietuvos informacinėje erdvėje. Jiems atrodo, kad nieko nevyksta, karo nėra ir viskas yra išgalvota.
Jeigu su karu susidūrusiam vaikui pasako, kad karo nėra, juos (ukrainiečius – aut. past.) bandoma išlaisvinti, yra rizika, bet tokie konfliktai yra vienetiniai“, – sako M. Martišius.
Vaizdo įraše – Žytomyro mieste visiškai suniokota mokykla:
Didžioji dalis rusakalbių žmonių bendruomenės Lietuvoje, pasak eksperto, nėra linkusi tikėti Kremliaus propaganda, kadangi rusų žiniasklaidos sekamumas šalyje yra santykinai nedidelis, jis negali formuoti judėjimų. O propaganda tikėti labiausiai yra linkę vyresnio amžiaus gyventojai, kurie nėra linkę naudotis internetu, jame ieškoti esančios informacijos.
„Jų susiformavęs įprotis – gauti informaciją per televiziją. O tai, ką tu žiūri – tą gauni ir priimi. Antras dalykas – kai žmogus yra rusakalbis arba moka tik vieną užsienio kalbą – rusų. Jeigu žmogus moka kelias kalbas: anglų, rusų, vokiečių ar kitas, jis gali pasižiūrėti įvairius televizijos kanalus, jis bus gerokai blaivesnis vertindamas situaciją.
Tuo atveju, jeigu kitas žmogus, tarkime, ir tas pats lietuvis, kuriam yra per 60 metų, jis žiūrėdamas televiziją ir ieškodamas kažkokių pramogų daro tai Rusijos televizijose. Žiūrėdamas Rusijos televiziją jis gali po truputį įsitraukti į tą skleidžiamą informaciją ir ja patikėti. <…> Jis nesupranta, kad kartu su šita pramoga jis gauna ir propagandinių nuodų“, – sako M. Martišius.
Formaliai tiek rusų, tiek ukrainiečių tautos istoriškai ilgą laiką buvo gana draugiškos valstybės ir turėjo palankų požiūrį viena į kitą. Viskas pasisuko priešinga linkme, anot eksperto, 2014 m., kai Rusija okupavo ir aneksavo Krymą.
„Ukrainiečiai yra sena, didelė tauta. Jos istorija nuo Kyjivo Rusios laikų yra senesnė negu Rusijos, bet pastaroji turi didelį poveikį kultūrai. Istorijos eigoje jos buvo gana draugiškos, dauguma šeimų turi ryšius tiek Rusijoje, tiek Ukrainoje. Nesinori sakyti žodžio „broliškas“, bet santykiai tikrai buvo šilti ilgą laiką.
2014 m. buvo pirmas santykių apnuodijimas, kai Rusija okupavo ir aneksavo Krymą, sukėlė karą Rytų Ukrainoje, o dabar [Rusijai] pradėjus karą, panašu, kad ukrainiečių ir rusų santykiai sugedo ilgam. Juos atstatyti lengva nebus“, – patikina VU docentas.
Teigia, kad reikia dėti didesnes pastangas, kad vaikai nejaustų diskomforto
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija naujienų portalui tv3.lt patvirtina, kad nuo karo Lietuvoje prieglobstį gavusiems moksleiviams yra numatomas adaptacinis laikotarpis, kuomet vaikai susipažįsta su aplinka, bendraamžiais, gauna psichologinę, specialiąją, socialinio pedagogo pagalbą.
„Mokyklos individualiai sprendžia dėl vaikų pasirengimo integruotis į ugdymosi procesą. Negali būti jokios prievartos kuo greičiau pradėti ugdymosi procesą. Norime sudaryti sąlygas ukrainiečiams mokyklose mokytis gimtosios – ukrainiečių kalbos. Tam labai svarbu, kad galėtume įdarbinti ukrainiečių mokytojus. Dalis vaikų šiuo metu mokosi savo šalies mokyklose nuotoliniu būdu. <....> Šią savaitę pašalinta pagrindinė kliūtis – reikalavimas mokėti lietuvių kalbą, kad ukrainiečiai mokytojai turėtų galimybę dirbti mokytojais Lietuvos mokyklose. Ieškome sprendimų, kad ukrainiečių kalba būtų organizuojamos vasaros stovyklos, kurtųsi sekmadieninės mokyklėlės“, – nurodo ministerija.
V. Targamadzė nurodo, kad Švietimo ir mokslo komitete Seime buvo kalbama apie ukrainietiškų mokyklų steigimą, tačiau švietimo, mokslo ir sporto ministrė šias kalbas paneigė.
„Tikslas yra ir pagrindinė strategija, kad ukrainiečių vaikai mokytųsi mūsų mokyklose lietuvių kalba arba tautinių mažumų kalba. Mes šiuo metu steigti mokyklų neplanuojame, tačiau palaikysime, jeigu steigsis privačios mokyklos. <…> Tai mes tikrai sudarysime sąlygas ir paprastesnį procesą, kad jos steigtųsi. Bendras ES sutarimas yra labai aiškus, kad vaikai turi gerai jaustis mūsų visuomenėje, neaišku, kiek laiko jie čia užsibus.
Mes sudarysime jiems sąlygas mokytis mūsų mokyklose, taip pat nuotoliniu būdu jų ukrainietiškose platformose. Taip pat sieksime, kad jie mokytųsi savo gimtosios kalbos savo mokyklose, tai šiek tiek užtruks, bet tam [trečiadienį] patvirtinome nutarimo pakeitimą, kad galėtų mokytojai pradėti dirbti nemokėdami lietuvių kalbos“, – sakė J. Šiugždinienė.
Tačiau V. Targamadzė patikina, kad reikia dėti didesnes pastangas, kad ukrainiečių vaikai nejaustų diskomforto. Tam ji siūlo visas pamokas vyresniųjų klasių moksleiviams perkelti į virtualią erdvę arba įkurti atskiras ukrainiečių klases mokyklose.
„Mokyti vaikus online pasitelkiant ir Ukrainoje dirbančius, ir čia atvykusius mokytojus. Tuo labiau, reikėtų pasinaudoti ištekliais, kurie yra Ukrainoje – ir vadovėliai elektronine forma, yra ir kitų mokymo priemonių. Čia manau, kad yra visiškai galima variantas, tik reikėtų kitaip pradėti mąstyti – ne apie fizinę vietą, bet virtualią erdvę ir jos panaudojimą.
Kitas dalykas – rengti ukrainietiškas klases vaikams, kurie norės sugrįžti į Ukrainą, o kita dalis – norintiems pasilikti Lietuvoje. Svarbiausia, kad šie žmonės nepajaustų diskomforto, bet jie būtų suprantami, nes išgyvena labai didelį stresą. Vaikai yra jiems nepažįstamoje aplinkoje, juos turėtų draugiškai sutikti, bet aš manau, kad gali būti įvairių atvejų, kai jų nesupras, kai nebus savalaikės psichologo pagalbos ar kai kitaip į juos pasižiūrės. Nepamirškime, kad vaikai imlūs į tai, kaip mąsto tėvai, ką sako tėvai. O šiandien ne paslaptis, kad ne visi vienodai vertina Putino režimą ir Putino agresiją“, – nurodo ji.
Ragina rinktis lietuviškas mokyklas
„Dauguma ukrainiečių kalba rusų kalba, ar jiems yra lengviau suprasti rusų kalbą, lietuvių kalba jiems – visai kita“, – sakė ministrė.
„Tai čia, turbūt, pagrindinis iššūkis. Bet mes tikrai raginame ukrainiečių tėvus ir jų vaikus lankyti lietuvių kalba mokyklas, nes nežinome, kiek užtruks ta situacija, karas, kiek vaikai gyvens Lietuvoje. Kai kurie galbūt ir pasiliks“, – tvirtino J. Šiugždinienė.
Ministrė penktadienį žurnalistams sakė, kad lietuvių kalbos mokėjimas gali būti svarbus ukrainiečiams toliau tęsiant mokslus Lietuvos aukštosiose mokyklose, siekiant platesnių karjeros galimybių.
Anot jos, kiekvienoje iš dešimties Lietuvos apskričių yra po metodinį centrą, kurie teikia konsultacijas dėl lietuviškai nemokančių vaikų ugdymo, pedagogams padeda ir Vilniaus lietuvių namai, vykdomi tam skirti seminarai.
Svarstys adaptuoti egzaminus
J. Šiugždinienė sako, kad ukrainiečių abiturientams dėl egzaminų bus pasiūlyta keletas alternatyvų: arba lesti jiems šiemet laikyti savo šalies brandos egzaminus nuotoliniu būdu Ukrainos ambasadoje, ukrainiečių kalba, arba laikyti juos pagal lietuvišką programą – šiuo atveju, egzaminų medžiaga būtų išversta į ukrainiečių kalbą. Dar viena svarstoma galimybė – atidėti egzaminus metams.
„Jie galės rinktis patys, pasiūlysime keletą alternatyvų, kaip ir alternatyvą atidėti egzaminus metams, mokytis lietuvių kalbos ir laikyti egzaminus valstybine kalba“, – tvirtino J. Šiugdžinienė.
„Yra svarstomas ir šis dalykas, atsisakyti valstybinio lietuvių kalbos egzamino, ir versti lietuvių egzaminus į ukrainiečių kalbą, bet tuomet laikyti lietuvių egzaminus. Tai irgi nebus paprasta, nes vaikai mokėsi pagal kitą programą, o liko tik keli mėnesiai. Bet, žinote, vaikai yra įvairūs, pasirengimas įvairus, tai tikrai neabejoju, kad kai kurie jų laikys egzaminą“, – kalbėjo ji.
Ministrės teigimu, yra ir moksleivių, kurie renkasi ir kartoti 10 ar 11 klasės kursą, kad išmoktų lietuvių kalbą.
J. Šiugždinienė pabrėžė, jog Lietuvai svarbu, kad ukrainiečiai nepamirštų savo kalbos, istorijos, todėl sieks, kad mokyklose dirbtų iš Ukrainos atvykę pedagogai, kurie ir dėstytų šiuos dalykus – tam Vyriausybė šią savaitę jau sudarė sąlygas. Procesas dėl kai kurių pedagogų, kurie su savimi neturi diplomų, bet Ukrainoje dirbo šį darbą, anot ministrės, gali užtrukti ilgiausiai dvi savaites.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje jau registravosi beveik 27 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, daugiau nei 11 tūkst. iš jų – nepilnamečiai.
